Parengė: Irma Vosylienė

2v2a1832Nuotr. asmeninio archyvoAr teko kada nors važiuoti automobiliu, kurio niekas nevairuoja? O gal patyrėte išgąstį, kai visos pastangos suvaldyti automobilio vairą nueina perniek, kai nei stabdžiai, nei vairas nepaklūsta? Situacija analogiška, kai viduje kyla baimė ir nerimas, kad, jei kitam žmogui leisime priartėti dar nors truputį, jis apie mus sužinos kažką, daugiau nei jam galima žinoti. Kyla sumaištis ir baimė, kad kitas pastebės kokie nesame kokybiški, pakankami ar pilnaverčiai: kad dedamės tuo, kas nesame. Nors iš tikrųjų su mumis viskas tvarkoje. 

Kiekvieną mūsų sprendimą, veiksmą ar žodį lydi emocija. Ji tarsi paleidžiamasis mechanizmas, visa ko variklis – impulsas veikti. Apie tai ir, kaip svarbu gebėti valdyti savo emocijas, dalijasi Vytautas Gaidamavičius – diplomuotas saviugdos treneris, sertifikuotas koučingo specialistas, rugsėjo 18 d. dalyvausiantis „Išdrįsk pradėti“ susitikime, kurio tema „Emocijų (ne)valdymas“. Sertifikuotas konfliktų sprendimo (mediacijos) specialistas Vytautas dalinsis, kaip atpažinti savo emocijas, gebėti jas įsivardinti, tinkamai išreikšti pagal esamą kontekstą, mokys adekvačiai reaguoti į aplinkinių emocijų raišką.

Neslopink emocijų: Būk! Jausk! Gyvenk!

„Nusiramink. Viskas gerai. Nesinervink. Nustok pykti/žliumbti. Džiaukis tuo, kas yra!“ – kaip dažnai tai girdite iš kitų, o gal patys save taip drąsinate? Visos frazės, tokios kaip: „Nesijausk taip, kaip jautiesi. Nebūk tuo, kuo esi.“ – visos jos yra nesąmonė! Sako sertifikuotas „Brian Tracy International“ treneris Vytautas Gaidamavičius. „Net neabejoju, dažnai būna, kad Tu kažko labai nori, bet taip ir nepradedi.“ – teigia Vytautas. „Nes mus nuolat lydi abejonės „Rytoj, ai, gal ir nereikia, o išvis tai ne man... – kužda, kažkuri mūsų dalis.“ Pašnekovas ragina nedvejoti, nebijoti ir neslopinti emocijų: – Būkite! Jauskite! Gyvenkite! 

Pasiryžti veikti, žengti pirmą žingsnį, išdrįsti pradėti dažnai mus stabdo baimė. Pašnekovas teigia, jog svarbu išsiaiškinti, kaip ji veikia, kur ji gyvena, ką tau sako, kaip tu jautiesi – ar sugebi ją atpažinti? Įdomu kodėl to reikia? O gi todėl, kad susipažinus artimiau, o gal ir susidraugavus suprasite, kokia svarbi dalis yra baimė, reikia mokėti su ja susitarti, kad galėtume žengti žingsnį pirmyn.

„Taip, neneigsiu, kartais gyvenimas būna „suknistas“. O kartais jis toks, nors tam ir nėra mirtinų priežasčių“, – pasakoja V.Gaidamavičius ir priduria, jog net esant šalia sunkumų įmanoma augti, galime rasti priežasčių džiaugtis ir neneigiant savo emocijų patirti jas visomis vaivorykštės spalvomis.
„Emocijos labai svarbi mūsų dalis, jos visur ir visuomet – metas jas pažinti geriau, o pažinus – išmokti kurti tas, kurių norisi daugiau, truputį mažinti tų, kurių nesinori“, – ragina treneris.

Emocijų pažabojimo galia slypi viduje

Paprašius pristatyti savo darbinio kelio vingius, pašnekovas Vytautas įvardijo, kad emocijų valdymo tema pradėjo domėtis pakankamai anksti: „Mokymus vedu nuo 2001-ųjų. Tuomet pradėjau nuo organizacinių temų apie startup'us, strategijas, vadovavimą ir panašius į su verslu susijusius klausimus atsakančius seminarus. Kaip sakoma kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių, taip ir man kuo toliau gilinausi, tuo įdomiau ir labiau žavėjo „žmogiškasis faktorius“. Lektorius stebisi kaip žmonės su savo jausmais ir santykiais sugeba arba sukurti stebuklus, arba puikias įmones sulygina su žemėmis, taip nieko ir nepasiekdami.

„Gilindamasis į psichoterapiją bei meditaciją, koučingą bei šamanines praktikas, emocinio intelekto ir komandos santykių procesus, supratau, jog viskas sukasi apie žmonių emocijas ir santykius. Tai yra šerdis, ašis, ant kurios viskas laikosi – tiek verslai, tiek namai, tiek organizacijos ir pavienių žmonių gyvenimai. Emocijos, tai variklis tiesiogiai lemiantis mūsų sprendimų kokybę, taigi, išmokus valdyti emocijas, galime nuversti kalnus. O nemokėdami jų valdyti galime tik griauti. Tad mano pasiūlymas norintiems kurti: pasinaudokime kiekvieno iš mūsų viduje esančia emocijų pažabojimo galia, atraskime ją ir mokykimės valdyti.“

Emocijų valdymas, tai ne kaukių dėvėjimas

Dažnai „emocijų valdymas“ suprantamas kaip: „neverkti, viskas gerai, būti drąsiam, ryžtingai veikti ir t.t.,“, t.y. neleisti net pasireikšti, ar pripažinti mažiau malonių ir nepopuliarių emocijų. „Dabar madinga eiti per iššūkius, bet pripažinti esant silpnam ir bijoti – nei šis, nei tas. Tarsi baimė yra kažkokia neigiama emocija, – kalba Vytautas. – Kaip diena neegzistuoja be nakties, taip ir drąsos nėra be baimės.“

Anot pašnekovo, sąmoningai reguliuoti emocijas, jausmus įmanoma. Vienos emocijos skatina kurti, kitos griauti, išmokus tai pastebėti, galime suvaldyti. Visų pirma turime stebėti savo būseną, išmokti pažinti emocijas, pripažinti jas ir leisti joms būti. Tik įsisąmoninus jas galima vienaip ar kitaip su jomis (su)gyventi. „Emocijų valdymas nėra tik kaukių dėvėjimas. Jeigu Jums liūdna, turite pripažinti tai – galite liūdėti, o ne nusipiešus linksmą veidą visiems atrodyti tartum nieko nevyksta“, – moko lektorius.

Būti visapusišku, tai žingsnis į priekį

Vytautai, ką jūsų gyvenime reiškia emocijų valdymas?

Būti visokiu. Pažinti ir savo piktąją ar agresyvią pusę, kuri kartais nustebina ir išgąsdina, ir bailiąją bei silpnąją, kuri kartais verčia slėptis nuo viso pasaulio – taip pat ir draugauti ir nukreipti savo drąsiąją, linksmąją pusę ten, kur veda mano svajonės, siekiai. Mokausi būti akimirkoje, sustoti, pajausti pasaulį, nes buvimas visapusišku, tai žingsnis į priekį mokantis valdyti emocijas. Emocijų valdymo tema yra begalinio gylio, tai nuolatinis mokymasis bei mokymas, todėl tikiuosi, kad dar po 10 metų taip pat sakysiu, kad esu tik mokinys šioje srityje, vis dar ieškantis atsakymų (šypsosi).vj mg 5283Nuotr. asmeninio archyvo

Kaip atskirti, kada kalba protas, o kuomet viršų ima emocijos? 

Kiekvieną mūsų sprendimą, veiksmą ar žodį lydi emocija. Jas paprastai būtų galima apibrėžti kaip automatines organizmo reakcijas į tam tikrus dirgiklius ar stimulus. Emocija – tai impulsas veikti, štai kodėl emocinis intelektas gali labai pasitarnauti racionaliųjų sprendimų priėmime. Būtina stebėti kokia emocija mus lydi, nuo to priklauso priimamų sprendimų, atliekamų veiksmų racionalumas: konstruktyvūs jie bus ar destruktyvūs. Reikia pajusti savo būseną esamuoju laiku. Tačiau norint išgirsti ne proto balsą, reikia pastarąjį nutildyti nors trumpam – medituojant, būnat tyloje ar gryname ore. Kiekvienas sau gali rasti tinkamas formas – kam žvejyba (beje, Einšteinas eidavo žvejoti, tik po kiek laiko nukirpo kabliuką, nes žuvys jį išblaškydavo), kam miškas, kam joga, kam meditacinės praktikos. Negalvosi – o tada pradėsi jausti. O kai emocijos (noriu, bijau, negaliu ir t.t..) aprims, tada galiausi ateis atsakymai.

Vienas klientas labai paprastai filtruoja idėjas ir sprendimus – sakė „jei man nenubėga šiurpuliukas per nugarą, tai nėra verta“ – jis taip išgirsta savo intuityvų balsą. Manau, kad kiekvienas iš mūsų turi sau tinkamiausią metodą, tereikia jį atrasti, pritaikyti sau ir naudoti. Rasti, ieškoti savo vietos santykyje su kitais yra iššūkis emociniam raštingumui, tačiau juk gyvenimas tuo ir žavus, kad kasdien mes išmokstame ką nors naujo.

Emocijų nevaldymas tarsi važiavimas dviračiu užrištomis akimis. 3 patarimai, kaip to išvengti.

Nesugebėjimas valdyti emocijų tarsi važiavimas dviračiu užrištomis akimis: neprotingas ir be galo rizikingas veiksmas. Norint nusiimti raištį nuo akių, pasak Vytauto, vertėtų imtis šių veiksmų:

  • „Pirmiausia, pažink emocijas. 10 kartų per dieną savęs paklausk „kaip dabar jaučiuosi?“. Pabandyk apibūdinti emocijų spalvų paletę – gal esi truputį suirzęs, bet yra ir džiaugsmo, nors ryškiausia būsena „neramu“ (kiekvienai emocijai, kurią jauti turbūt yra skirtingos priežastys). Pradžioje ši užduotis gali būti sunki ir savęs paklausus kaip jaučiuosi, sakysi „normaliai, gerai, prastai“ – tačiau tai ne emocijos, o jų vertinimas. Kaip apie vyną galime sakyti „skanu, neskanu“, bet galime kalbėti ir apie vynų poskonius ir tonus. Manoma, kad egzistuoja keli šimtai emocijų. Ir tai tik tos, apie kurias mes tiksliai žinome. Vadinasi, jų gali būti ir gerokai daugiau, tiesiog neidentifikuotų. Kad jas atpažintume, teks pasiraitoti rankoves.
  • Leisk būti toms emocijoms, kurios atrodo neigiamos, pastebėk jas, jei yra, tačiau neleisk mintims suktis apie tai – kreipk mintis ten, kur šviesu, kabinkis už tai, kas gražu ir miela (pavyzdžiui, dabar rašau, o už lango taip jaukiai barbena lietus) – jų nereikia užspausti, juk nemeluosi sau, kad „viskas man gerai“, tačiau suksi viską griaunantį malūnėlį, tikrai neverta. Tavyje dabar yra emocija, bet tai praeis, nesibaimink.
  • Padaugink teigiamas emocijas – nusišypsok kam nors, paglostyk šunį, pauostyk gėlę, pašok ar iškišk liežuvį, kai esi viena(s) – kaip prancūzai sako „apetitas auga bevalgant“ taip ir su džiaugsmu – jis ateina besidžiaugiant. Ir atmink, kad tai irgi praeis, neprisirišk. Viskas praeina. Džiaukis tuo, ką patiri, kol tai nepraėjo.“

Kad mūsų emocijos būtų tokios pat harmoningos, kaip Mocarto muzika, svarbu: jas suprasti, laiku išreikšti bei su jomis susidraugauti. Mūsų protas susijęs su išorinėmis reakcijomis – pasinaudokime tuo. Valiūkiškai nusišypsoję, atsipalaidavę arba priešingai – pakėlę galvą, eidami ryžtingu žvilgsniu siųskime smegenims impulsus ir taip po truputį keiskime savo vidų. Natūralu, kad emocinio raštingumo lavinimui prireiks laiko, tačiau tokia investicija būtina, jeigu norite būti žmogumi, kuris valdo emocijas, o ne emocijos valdo jus. Būkime savo emocijų architektais!


Daugiau Vytauto Gaidamavičiaus patarimų bei kitos itin vertingos informacijos išgirsite rugsėjo 18 d. 18.30 val. Artis viešbutyje Vilniuje, „Išdrįsk pradėti” susitikime tema „Emocijų (ne)valdymas “. Daugiau informacijos čia!

950x250