Parengė: Gintarė Tallat-Kelpšaitė

nerijus cibulskis iiiNuotr. asmeninio archyvoPokyčius kiekvienas žmogus supranta ir išgyvena savaip. Vieniems tai dar kartą užsakyta sporto klubo narystė, kitiems – gyvenamosios vietos ar darbo pozicijos pakeitimas, tretiems – vien pagalvojus apie minimalius pokyčius šiurpas perbėga nugarą. Dažnai pokyčius inicijuoja noras neatsilikti nuo kitų ar bandymas pasiekti tai, apie ką svajota jau kurį laiką. 

Apie pokyčius bei kas lemia pokyčių pradžią artėjant pokyčių konferencijai „Išdrįsk pradėti. Šiandien“ kalbamės su asmeninio augimo treneriu Nerijumi Cibulskiu, kuris taip pat yra fasilitatorius, gyvenimo ir verslo praktikas, „IŠŠŪKIS 365“ gyvenimo pokyčio kūrėjas ir įgyvendintojas. Taip pat jis ir verslininkas, kvantinės lyderystės „ReSTARTAS“ įkūrėjas ir siela. Šiame nuoširdžiame pokalbyje pašnekovas atvirauja, kad kartais žmones veikia bandos jausmas, dėl to jie ir pasiryžta pokyčiams.

Kas apskritai yra pokytis ir kodėl tiek daug apie jį kalbama?

Prisipažinsiu, jog dar prieš du metus į šį klausimą aš būčiau atsakęs visiškai kitaip nei galiu atsakyti dabar. Jeigu mes kalbame apie mano kaip asmenybės pokytį, tai man jis – procesas, nauja galimybė atrasti savo naująją versiją ir kai pasigilini, pasirodo, kad tai vyksta kas dieną. Tačiau, žinoma, labai svarbu suvokti, iš kur randasi noras keistis: ar tai vidinis poreikis, ar išorinis stimulas. Pasaulis keičiasi kasdien kaip šviesolaidis, o mes šiandien paskui jį jau nebespėjame, nes tiesiog ilgą laiką miegojome ir dabar tenka vytis, ir dažnai netgi ne savo noru, nes gyvenimo aplinkybės verčia tai daryti.

Ar žmonėms reikia pokyčio? Ar jie yra tam pasiruošę?

Pradėkime nuo to, kodėl mes, žmonės, esame šioje žemėje. Mano, kaip žmogaus, tiesioginė paskirtis progresuoti ir po savęs palikti kažką daugiau nei radau. Taigi, žvelgiant per šią prizmę, mes esame kaip ir užprogramuoti kurti pokytį pradžioje viduje, vėliau jį atspindėti išorėje. Tačiau vartotojiškas pasaulis kas dieną eksploatuodamas mūsų energetinius resursus, mus apakino ir ne mes jį valdome, o jis mus. Iš to ir kyla visos didžiausios šios dienos problemos, pasekmės, su kuriomis žmogus susiduria šiandien. Mums atrodo, kad taip ir turi būti, tačiau ne viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Žmogus nėra tinginys, jis paverčiamas tinginiu, nes jam nuo mažens kartojama, jog jis tinginys. Taigi, mes ne tik pasiruošę, bet ir mūsų tokia pagrindinė paskirtis – progresuoti iš energetinio pertekliaus.

Labai daug kalbama apie sąmoningumą ir dažnai ten vyksta pirmieji pokyčiai, kuomet žmogus pradeda tyrinėti save. Kas lemia jo pasirinkimą eiti sąmoningumo, saviugdos keliu?

Daugelyje atvejų sąmoningumo keliu žmogus pasuka tik gyvenimo krizės akivaizdoje. Pasikartosiu dar kartą – žmogus yra pastoviai eksploatuojamas. Mes tam sutikimą kaip ir duodame, tačiau nesuvokiame, kas iš tikrųjų su mumis atliekama. Ir tik tada, kai iš mūsų paimama viskas, mes pradedame savęs klausti ir ieškoti to, ko nesuprantame. Mes nesuvokiame, kas yra žmogus. 

Žmogus – tai ne judantis mėsos gabalas, tai yra gyva, pastoviai pulsuojanti energetinė sistema ir tada, kas susipažįstame su ja ir jos veikimo principais, mūsų gyvenimas tampa pavaldus būtent mums. Apie pokyčius šiandien kalbama labai daug, tačiau koks procentas kalbančių iš tikrųjų supranta, kas yra tas vidinis asmenybės pokytis ir kaip jį kurti? Iš to ką matau aš, šis procentas labai mažas. Tiesa ta, jog šiandien žmogus perka viltį pasikeisti, nors pats net nesupranta, kodėl jam reikia keistis ir iš ko į ką jis turi virsti. Tai lyg pastovus vaikščiojimas labirinte užmerktomis akimis.

Kodėl pokyčiai ne visada įvyksta? Kokios esminės priežastys? Ar tai nėra taip, kad dabar visi nori būti sąmoningais, atsakingais vartotojais ir nori neišsiskirti, nes pasaulio tendencijos kalba apie tai?

Žinoma, mados šiame procese irgi yra labai daug. Čia irgi veikia bandos instinktas, bėgame ten, kur bėga banda, nes bandoje saugiau. Tačiau, jeigu kalbant apie tuos retus atvejus, kada iš tikrųjų žmogus imasi savo asmenybės atskleidimo, tai pirmoji kliūtis, su kuria jis susiduria, tai aplinka, kuri jį eksploatuoja kas dieną ir kuri sugeria visą jo laisvąją energiją. Tam, kad šiandien padarytum bent lašą daugiau nei vakar, reikės papildomo lašo energijos, kurį turi susikurti pats. 

Jeigu sugebėsi susitvarkyti su tave eksploatuojančiomis energetinėmis sistemomis, sekantis iššūkis bus – pastovi vienatvė. Jeigu tikrai pasiryžai kurti naująją savęs versiją, reikės mokytis būti šiame kelyje vienam, nes tu būsi pastoviai medžiojamas dėl savo kuriamos perteklinės energijos. Šis kelias kupinas iššūkių. Kaip visada, sunku tik pradžioje, kol perpranti kaip viskas veikia, vėliau tai teikia begalinį pasitenkinimą savimi kiekviename žingsnyje. Jokiu būdu aš nekalbu apie tai, kad aplinkui mus blogi žmonės su blogais ketinimais. Ne. Mano akimis visi žmonės yra geri, bet visiems reikia vieno ir to paties – energijos. Vieni ją kuria patys, kiti ją vagia. Vieni tai daro sąmoningai, kiti ne.

O kaip į pokyčius reaguoja verslas? Ar verslui nėra keliami per dideli iššūkiai?

Pradėkime nuo to, kad verslas toks kaip darinys yra pasekmė, kylanti iš žmogaus veiksmų. Kaip ir minėjau, pasaulis keičiasi kiekvieną akimirką ir tie pokyčiai labiausiai atsispindi versle. Taigi, verslas yra pasekmė, o žmogus yra priežastis. Verslo progresą stabdo pastovus žmogaus užsiciklinimas ties pasekmėmis, o sprendžiant pasekmes, gimsta naujos ir taip sukasi viskas užburtame rate. Visos verslo problemos yra ne kas kita, kaip jo, kūrėjo, neadekvataus elgesio atspindys. Tik pačiam tai pamatyti labai sudėtinga. Būtent dėl to ir reikalinga profesionali akis iš šono. Žmogaus, kuris nėra susijęs su tavo kuriamu verslu. 

Kiekvieno verslo sėkmė taip pat priklauso nuo komandos energetinio aktyvumo, t.y., kiek komandoje yra žmonių, kurie dalinasi energija, o kiek yra tų, kurie ją tiesiog paima ir išneša. Žinoma, kuo daugiau komandoje žmonių, kurie turi kuo pasidalinti, tuo komandos darbas efektyvesnis. Šiandien žmones reikia mokyti ne kaip efektingai pardavinėti, bet kaip savyje kurti energetinį perteklių ir kaip šį perteklių teisingai nukreipti į asmeninio rezultato siekimą. 

Šis procesas paprastas tik tada, kai žmogus suvokia save kaip žmogų ir jaučia kaip funkcionuoja jo energetinis kūnas. Gal tai skamba kaip iš mokslinės fantastikos filmo, tačiau būtent čia ir slypi visa kvantinės lyderystės esmė. Kvantinis lyderis – tai žmogus gebantis valdyti tris pagrindines energijos rūšis: fizinę, kurią mes gauname iš savo kūno; kūrybinę, kurią gauname iš santykių; ketinimo, kuri slypi mūsų gyvenimo prasmėje, tiksluose ir misijoje.

Ar dažnai pasitaiko, kad verslas nėra tam pasiruošęs ir daugiausiai pokyčiai vyksta tik išorėje?nerijus cibulskis ivNuotr. asmeninio archyvo

Manau, kad verslas pasiruošęs visada, tik esmė, jog mes nesuvokiame, koks skirtumas yra tarp vidinio ir išorinio pokyčio. Pakeisti sistemos veikimo principus pačiam, būnant sistemos viduje, praktiškai neįmanoma. Žinoma, yra viena išimtis, išsiugdyti gebėjimą būti stebėtoju, t.y kartas nuo karto išeiti iš sistemos ir pradėti ją stebėti iš išorės, bet čia jau aukštasis pilotažas. Mano kelyje dar nepasitaikė tokių žmonių, kurie savo kuriamą verslą gebėtų stebėti iš išorės į tai neįsitraukdami. Verslas kaip kūrinys dažnai labai suasmeninamas, kas ir iškreipia mūsų, kaip jo kūrėjų, jo adekvatų suvokimą.

Kas organizacijoje pagrinde yra atsakingas už pokyčių, iššūkių vykdymą, priėmimą?

Kaip ir minėjau, verslas yra ne kas kita, kaip jo kūrėjo atspindys. Už viską visada yra atsakingas verslo kūrėjas, būtent jis yra viso ko ištakos. Būtent dėl to tai gali daryti toli gražu ne kiekvienas: čia tave pastoviai persekios stresas, įtampa, problemos ne tik tavo, bet ir kitų, didžiulė atsakomybė. Tačiau, jeigu mes visiems šiems procesams suteikiame mažesnę reikšmę – valdyti viską yra kur kas paprasčiau. Kiekviena situacija iš savęs visada yra neutrali iki tol, kol mes jai nesuteikiame reikšmės, o reikšmę mes suteikiame iš savo praeities patirčių. Taip ir atsiranda „blogai“ arba „gerai“. Tai irgi tiesiogiai susiję su savęs kaip žmogaus suvokimu.

Ar patys vadovai geba pokyčiuose įžvelgti naujas galimybes ir ką dėl to daro?

Visi žmonės labai skirtingi – vieniems to reikia, kitiems ne. Tačiau reikia suvokti tai, kad verslas yra gyvas organizmas, kuris irgi nori augti, o jeigu jo augimas stabdomas – jis pradeda degraduoti. Labai retai vadovai patys imasi kurti pokyčius, dažniausiai juos verčia tai daryti išoriniai rinkos faktoriai. Organizacija, kaip ir žmogus, keičiasi tik tada, kai kyla išlikimo grėsmė. Tai yra dėl tos paprastos priežasties. Asmeninis augimas nėra mūsų visuomenės kultūros dalis, mūsų juk niekas nemokė, jog būtina tobulėti ir auginti save kaip asmenybę kas dieną. Priešingai, mus mokė kaip būti pastoviais, vienodais ir kas dieną atlikti tas pačias operacijas. Tiek pasaulis, tiek rinkos poreikiai keičiasi šviesos greičiu ir, jeigu žmogus nenori prarasti progreso kontrolės, turi pabusti ir užsiimti savimi.

Ką reikėtų pirmiausiai keisti pačioje organizacijoje, kad tas pokytis būtų naudingas visiems?

Suvokti, kaip atrodo veikimas iš priežasties ir pasekmės pozicijų ir esminius skirtumus tarp jų. Suvokti, koks yra tikrasis kiekvieno žmogaus ir kiekvienos organizacijos tikrasis poreikis. Energija ir jos nebuvimas visada yra pagrindinė priežastis, o visa kita visada yra tik pasekmės.

Tai visgi, kaip jūs manote, situacija Lietuvoje ir situacija pasaulyje: ką daugiausiai renkamės mes, lietuviai? Kokius esminius veiksmus reikia padaryti, kad pokyčiai atneštų daugiau naudos verslui, ekonomikai ir pačiam žmogui?

Visada yra taip, jog didesnė ekonomika valdo mažesnę. Taigi, jeigu norime sužinoti, kas mūsų laukia artimiausiame penkmetyje, tereikia pasidairyti už tvoros. Gyvename technologiniame amžiuje ir būtent technologijos ir žaibiška informacijos sklaida padeda mažesnėms šalims neatsilikti nuo pasaulio tendencijų. Na, o mes, lietuviai, vis dar renkamės priešintis tam, kas neišvengiama. Nėra nieko pastovesnio už tai, kad viskas pastoviai kinta ir mes to niekaip nesustabdysime. Tiek žmogus, tiek verslas tobulėja dviem būdais – arba savo noru arba per prievartą. Pirmuoju atveju tai suteikia džiaugsmą, antruoju – skausmą. Suvokdamas tai, jog tokia mano, kaip žmogaus paskirtis, aš renkuosi pirmąjį ir darau tai savo noru. Savo likimą tu gali kurti pats arba gali leisti jį sukurti kitiems.

950x250