Parengė: Aistė Gelusevičiūtė

Vienerių metų gali užtekti padaryti esminį pokytį savo gyvenime ar bent žingsneliu priartėti prie savo svajonių ir tikslų įgyvendinimo. Vieni iš mūsų naujų metų pradžią laiko nauju startu  tikslams įgyvendinti, duoda sau pažadus bei kuria planus. Kiti metų pradžios nesureikšmina ir  leidžia gyvenimui tekėti sava vaga, nepuola pildyti tikslų sąrašo.

andrius kaluginas karpytaA. KaluginasArtėjant vasario 29 d. vyksiančiai pokyčių konferencijai Vilniuje „Išdrįsk pradėti. Šiandien“ pranešimus skaitysiantys lektoriai Andrius Kaluginas, Nomeda Marčėnaitė, Darius Ražauskas ir Justina Klyvienė dalinasi savo patirtimi ir patarimais apie Naujųjų metų pažadus, ritualus ir įpročius padedančius juos tęsėti.

Sausio 1-ąją žmogus atsiduria tarp praeities ir ateities

Garsus psichoterapeutas ir pokyčių valdymo konsultantas Andrius Kaluginas mano, kad sausio 1 d. yra tarsi savotiškas psichologinis slenkstis ar pereinamasis laikotarpis. „Moksliškai toks tarpsnis vadinasi – liminalinis. Kai žmogus atsiduria dviprasmiškoje situacijoje: jis yra tarp dviejų laikų – praeities ir ateities. Šiuo tarpsniu jis nepriklauso nė vienam iš jų, jo buvimas tiesiog neapibrėžtas. Tokia būklė yra labai trapi, pažeidžiama, neaiški, bet, tuo pačiu – labai palanki pokyčiams. Būtent todėl tokiais liminaliniais tarpsniais žmonės susimąsto apie ateitį ir pokyčius. Ką palikti praeityje, ko atsikratyti, ko laukti, ko norėti, ką keisti?“ – savo įžvalgomis ir mintimis dalinasi psichoterapeutas A. Kaluginas.

„Future Leadership“ inovacijų laboratorijos įkūrėja, pirmojo Lietuvoje moterų inovacijų sprinto ir „Women for Global Challenges“ programos autorė ir organizatorė Justina Klyvienė kitų metų tikslus susiplanuoja tarpušvenčio laikotarpiu, kai nurimsta Kalėdinis šurmulys, bet dar lieka kelios dienos iki Naujųjų. Justina teigia, kad šios tradicijos laikosi jau labai seniai. „Tikiu, kad laikas skirtas apmąstymui, ko norisi iš ateinančių metų, padeda susidėlioti prioritetus, greitį ir lūkesčius sau ir aplinkai. Be to, labai tikiu tikslų užsirašymo magija, kuri lemia, kad daugelis iš jų būna pasiekiami,“ – teigia moteris.

Geriausia metodika – startuoti iš kartonomeda marčėnaitė vN. Marčėnaitė

Tuo tarpu lektorius, santykių konsultantas, asmeninio efektyvumo treneris Darius Ražauskas turi kitą požiūrį ir teigia, kad sausio 1 diena yra niekuo neypatinga. „Tiesiog mūsų protui lengviau, kai nusistatom konkrečią datą ir startuojam. Tiesa, geriausia metodika – startuoti iš karto ta pačią dieną, kai tikslas buvo sugalvotas. Taip saugiau nei laukti sausio 1 dienos. Tikslas turi daugiausiai energijos tuomet, kai sugeneruotas“, – savo įžvalgomis dalinasi D. Ražauskas. Tokios pačios nuomonės laikosi ir televizijos laidų vedėja, dailininkė-keramikė, rašytoja Nomeda Marčėnaitė. Ji teigia, kad neturi tokio laiko matavimo vieneto, kaip Nauji metai ar „nuo pirmadienio“. „Aš esu šiandienos žmogus. Jeigu aš kažko noriu, imu tai ir darau. Man Naujieji metai yra ypatingi tik tuo, kad juos sutinku su man mielais draugais“, – teigia Nomeda.

Pažadai turi būti realūs ir reikia turėti aiškų planą

Turbūt visi suprantame, kad tik pasižadėjimų ir tikslų neužtenka. Jiems įgyvendinti reikalingas planas, galbūt tam tikri ritualai ar įpročiai. Darius Ražauskas teigia, kad svarbiausi yra du faktoriai: „Pažadai turi būti realūs ir mes turim turėti aiškų planą, kaip savo pažadą suskaldysime į mažus žingsnelius, kuriuos bus galima daryti kiekvieną dieną“. O norint paskatinti save jis rekomenduoja susitarti su draugu ar kolega daryti kažką kartu ir kasdien susisiekti, pasidalinti pažado įgyvendinimo progresu arba, tarkim, savo padarytą žingsnį fotografuoti, o esant galimybei ir kasdien įkelti į savo socialinių tinklų paskyrą.

justina klyviene foto karpytaJ. KlyvienėJustina Klyvienė taip pat laikosi panašios taktikos. Ji pasakoja, kad išsikelia vos kelis tikslus, po vieną iš skirtingos srities (šeima, verslas ir ji pati). Ypatingų ritualų neturi, tačiau savo tikslus ji nuolatos stebi. „Stebiu kaip man sekasi, kas nesiseka, analizuoju, kodėl nepasisekė kažko nuveikti, keičiu planą, toliau siekiu įgyvendinti. Tarkime šiemet norėjau perskaityti 30 knygų, supratau, kad labai trūksta laiko, todėl labai intensyviai pradėjau klausyti audio knygas, t.y. pasikeitė priemonės, atsirado technologijos, tikslą pasiekiau“, – dalinasi patirtimi inovacijų laboratorijos įkūrėja Justina.

Lūkesčiai kelia nepasitenkinimą ir problemas

N. Marčėnaitė laikosi nuostatos „viską, ko nori, daryti šiandien“. Jos nuomone net jeigu rezultatas dėl kurio ji šiuo metu įdeda pastangas pasimatys tik po kažkiek laiko, tas žingsnis kurį ji daro šiandien ir yra apsisprendimas turėti tą rezultatą ateityje. Taip pat Nomeda pabrėžia, kad geriau neturėti lūkesčių, nes jie kelia nepasitenkinimą ir problemas. „Lūkesčiai mums dažnai trukdo priimti gyvenimo siūlomus dalykus atviru protu ir sąmone. Jie nėra blogi savaime, tiesiog, kai turime lūkesčių ir jeigu ta alternatyva, kurią gauname iš gyvenimo, jų neatitinka, mes ją atmetame arba liekame nepatenkinti“, – pasakoja moteris.

A. Kaluginas kalba apie kiek kitokius pokyčių ritualus. „Nuo seno liminalinis laikotarpis siejosi su pokyčių ritualais. Ritualai yra supaprastintas didelių dalykų mini-modelis. Tai savotiškas savęs išbandymas iki tvirtai stojant ant pokyčių kelio. Taigi tam, kad vykdyti didelius ir svarbius pokyčius iš pradžių naudinga atlikti tam tikrus psichologinius pokyčių ritualus. Jie tikrai nėra labai įmantrūs ir sudėtingi. Kelis kartus padarykite ką nors kitaip, ne kaip visada, netikėtai. Nustebinkite save ir aplinkinius... Pasakykite sau svarbiems žmonėms tai, ką jau senai norite pasakyti, padovanokite dovanėlę arba tiesiog savo šypseną. Jei galite, atleiskite savo skriaudikams. Gal norėsite pakeisti aprangos kodą, o gal mitybos įpročius. Pagalvokite patys, kokius paprastus dalykus galite padaryti kitaip. Tokie ritualai ne tik morališkai paruoš jus pokyčiams, bet leis pasibandyti savo vidinį pasirengimą keisti ir keistis. Nereikia stengtis išeiti iš komforto zonos, geriau paklausti savęs: „Ką galiu saugiai padaryti kitaip?“. Pavyzdžiui, atsikratyti nereikalingų daiktų. Inventorizuoti ir išmesti“, – štai tokius ritualus siūlo A. Kaluginas.darius ražauskas ivD. Ražauskas

Pažadai Naujiems metams

Laidų vedėja ir rašytoja N. Marčėnaitė teigia, kad 2020 metams nieko nepasižadėjo. „Kaip sakiau, aš nelaukiu progų apsivilkti gražiausiai suknelei, ar nesaugau „gerų“ indų svečiams ir imu man labiausiai patinkančią taurę vynui net jei tai tik taurė vyno prie namie ruoštos vakarienės. Taigi taip pat nelaukiu progų siekti to, ko noriu šiandien“, – atvirauja Nomeda. Psichoterapeutas A. Kaluginas taip pat kaip ir N. Marčėnaitė, nieko ypatingo nepasižadėjo ir teigia, kad ateinančiais metais tiesiog eis savo svajonių link.

Tuo tarpu letorius Darius Ražauskas atskleidė, kad pasižadėjo sau, kad pabaigs rašyti knygą, kurią pradėjo 2019 metais. Taip pat pasižadėjo mokytis būti dar geresniu vyru ir tėvu, o tam jau turi numatęs literatūros studijoms. Taip pat Darius nori skirti daugiau laiko meditacijai.

Inovacijų laboratorijos įkūrėja Justina Klyvienė taip pat atskleidė kelis pažadus: „Pasižadu save labiau mylėti ir skirti daugiau dėmesio sveikai mitybai, sportui ir kasdieniniams ritualams, tokiems kaip pasivaikščiojimas, skani kava, įdomi patirtis. Pasižadu perskaityti daugiau nei 35 knygas.“


950x250