Parengė: Irma Vosylienė

Norint gyventi harmonijoje su pačiu savimi, visų pirma reikia pažinti ir priimti save. Kasdien mums tenka mokytis. Mokomės: iš situacijų, iš šalia esančių žmonių, iš patiriamų emocijų. Tik labai svarbu suprasti, kad nežinomybės jausmas niekur nepradingsta, jis lydi mus nuolatos. Tad kaip prisijaukinti nežinomybę, kaip išlaisvinti kūrybiškumą, bei suprasti šį tą naujo apie save, dalijasi Paulius Mačiulevičius – diplomuotas psichologijos ir komunikacijos specialistas, liepos 10 d. vesiantis praktines dirbtuves renginyje „Išdrįsk pradėti Meetup #7 Improvizacija“.          

Improvizacija padeda priimti žmones ir aplinkybes

Pasak Pauliaus, spontaniškas gyvenimo būdas suteikia lengvumo jausmą ir buvimo šioje akimirkoje potyrį. „Susitikimai, patyrimai, emocijos – visa tai yra netikėtos spontaniško gyvenimo dovanos. O pats spontaniškumas ir yra improvizacija. Ji padeda priimti žmones ir aplinkybes, tokius, kokie jie yra, nes vienas pagrindinių principų, „Taip ir...“ ragina priimti gyvenimo teikiamus pasiūlymus ir tęsti procesą jį puoselėjant bei auginant. Netgi nemalonių situacijų tu neignoruoji – priimi jas ir kreipi sau tinkamu kampu“, – teigia pašnekovas. 

Nuoširdumas ir atvirumas yra universaliausia kalba

„Dabar improvizacija yra mano darbas hobis ir aistra“, – drąsiai konstatuoja Paulius, pridurdamas, jog jam be galo patinka puoselėti gyvą bendravimą. „Mane tiesiog „įkrauna“ bendravimas be sienų, be nuostatų, baimių, įsitikinimų. Pastarieji tik kausto ir riboja pokalbius“.

Būdamas asmenybe, turinčia daugybę skirtingų patirčių, dar vesdamas komandos formavimo renginius bei dirbdamas žurnalistinį darbą pastebėjo, kad bendrą kalbą surasti įmanoma netgi tarp labai skirtingų žmonių.

„Keliaudamas, dirbdamas žurnalistu, psichologu ir investicijų konsultantu įsitikinau, kad pati universaliausia kalba yra nuoširdumas bei atvirumas. Mano patarimas: priimkime žmones be išankstinio nusiteikimo, taip būsime atlikę pusę darbo konstruktyvaus bendravimo link“.

Treniruokime bendravimą improvizuodami

Paulius tvirtina, jog bendravimas yra įgūdžių rinkinys, kurį galima lavinti, taip pat, kaip treniruojame protą, atmintį ar kūną. „Pasiekus gerą formą visos bendravimo situacijos tampa sklandžios, įdomios ir jaukios“, – sako improvizacijų treneris.

„Gyvenimas – tai nuolatinis supimasis ant chaoso ir tvarkos svarstyklių. Kai mūsų gyvenime per daug neapibrėžtumo, mes linkę jausti įtampą, nerimą, bejėgiškumą. Ilgą laiką būnant rutinoje atsiranda nuobodulys, apatija, dažniausiai tuomet ryžtamės griauti nusistovėjusią tvarką.

Kuriant ir tyrinėjant santykius, Paulius sako esantis sužavėtas dinamika. Ypač santykiuose tarp žmonių. „Įdomu stebėti asmenybių santykius įvairiuose kontekstuose: darbe, šeimoje, komandoje. Taip pat patinka pažinti santykius veiklomis, emocijomis, idėjomis, daiktais, taisyklėmis, mokymusi, Dievu, kūnu ir daugybėje kitų sričių ar aplinkybių. Esu įsitikinęs, kad norint būti laimingu, reikia rūpintis savo kūnu, emocijomis ir protu, reikia geriau pažinti save ir kuo daugiau improvizuoti“. 

Pavyzdžiui, šeimoje, darbe, sporte, moksle, kelionėse ar kitose gyvenimo srityse dažnai balansuojame tarp chaoso ir tvarkos, patirdami begales skirtingų emocijų. Praradę pusiausvyrą jaučiamės nemaloniai, tačiau dažnai nesuprantame, viso to priežasties ir neleidžiame sau jausti.

Bet kad ir kaip niūriai tai beskambėtų, Paulius patikina, kad „chaosas, vidinis ir išorinis, yra pati natūraliausia šio pasaulio būsena. Chaosas yra begalinis energijos šaltinis. Improvizacija moko būti ir veikti, o emocinis raštingumas – įnešti tvarkos ir ramybės“.

Anot Pauliaus, kai žinome, kas su mumis vyksta, galime reguliuoti savo emocijas ir kurti saugią erdvę pašnekovui.

Improvizacija – efektyvus reakcijų tyrinėjimo metodas

Improvizacija į Pauliaus Mačiulevičiaus gyvenimą atėjo kartu su pažintimi. Pašnekovas pasakoja, kad susitikimas su Andriumi Žebrausku iš esmės pakeitė gyvenimą. Dalyvaujant Lietuvos improvizacijos tėvu, tituluojamo aktoriaus organizuojamoje stovykloje Paulius pajuto, kad improvizacija yra nuostabus metodas tyrinėti savo ir kitų reakcijas, griauti vidinius blokus bei prisijaukinti baimes. 

„Buvau nustębęs, kaip galima visiškai nepasirengus imti ir daryti? Man tai atrodė tartum stebuklas. Nuostabiausia, kai žmonės „išjungia“ protą – nebesistengia būti šmaikštūs ar originalūs, o tiesiog pasiduoda tėkmei: pokalbiui, judesiui, muzikai. Tuomet atsiskleidžia kūrybiškumas, kurį turime kiekvienas iš mūsų. Aktyvuojasi pojūčiai, vaizduotė ir pasąmonė pradeda į paviršių kelti neįtikėtinus dalykus. Pamenu, vieną iš paskutinių ryškesnių epizodų, kai seminaro dalyvis gavo užduotį  sukurti istoriją iš pirmo pasiūlyto žodžio (žodis „gruzinas“). Atlikdamas pratimą dalyvis puikiai įsijautė į gruzino rolę: liejo emocijas, svajones, nuotykius ir visi leipo juokais, bet pratimo pabaigoje istorijos siužetas netikėtai pakrypo apie vaikų globos namus, ir jis, tariamai būdamas Lietuvoje, stebisi, kiek daug čia vaikų globos namų. Improvizuodamas, bebūdamas savo „gruzino“ rolėje jis tikino, kad vaikams riekia šeimos, todėl žadėjo visus priimsiantis į savo šeimą ir vaikų globos namų Lietuvoje nebeliks. Pripažinsiu, stebėti reakcijas visos grupės dalyvių buvo neįtikėtinas potyris ir man. Toks istorijos vingis ir jos kulminacija pribloškė klausytojus, o ir pasakotojas buvo nustebęs, kaip čia nutiko, kokios magijos jis buvo paveiktas. Įdomus faktas, kad Gruzijoje išties nėra vaikų globos namų. Ir dar vienas ne mažiau pribloškiantis faktas, kad pasakotojas Gruzijoje nebuvęs ir kaip pats patikino, šio fakto nebuvo girdėjęs. Taigi, improvizacija yra magija, nes kaip kitaip tai būtų galima paaiškinti?“ – juokavo P. Mačiulevičius.

Gebėjimas būti neapibrėžtume. Ar tai įmanoma?

Šiame pasaulyje, kuriame pokyčiai vyksta taip greitai, visiems žmonėms svarbus įgūdis – gebėjimas būti neapibrėžtume. Sparčiai besikeičiant klimatui, ekonomikai, socialiniams santykiams, o ypač technologijos, kurios vis labiau formuoja mūsų poreikius, emocijas ir savivertę, improvizacija tampa būdu padedančiu prisijaukinti nežinomybės jausmą.

„Improvizacija moko patirti pasaulį visais pojūčiais, koncentruoti dėmesį, bendradarbiauti su partneriu, nebijoti rizikuoti ir eiti į kraštutinumus. Manau, kad improvizacija – tai geriausias būdas žmogui išgirsti ne tik kitus, bet ir pačiam save. Jeigu išties išmoktume viską pamiršti ir tiesiog improvizuoti, tai taptų pačia geriausia terapija tiek kūnui, tiek sielai. Taigi, spontaniškas kūrybos galių demonstravimas, naudojant ir pritaikant jas konkrečioje situacijoje, be išankstinio pasiruošimo gali padėti santykiams šeimoje, pagerinti veiklos rezultatus darbe, įveikti kliūtis. Šio įrankio naudojimas – tai atsakymas, būdas jaustis gerai netgi nesant komforto zonoje“.

Emocinės kompetencijos ir improvizacija. Kaip tai susiję?

„Emocinė kompetencija – tai gebėjimas pažinti emocijas ir jas reguliuoti. Ne valdyti ar represuoti, o nukreipti konstruktyvia linkme. Ne ignoruoti, o pažinti, suprasti ir išbūti. Improvizacija moko priimti tai, kas yra čia ir dabar ir naudoti tai kaip medžiagą kūrybai, o emocijos yra puikiausia medžiaga,“ – sako Paulius.

„Anksčiau paklaustas, kam improvizuoti sekasi lengviausiai, turbūt atsakymo ieškočiau tarp vaikų, aktorių ar prekybininkų, bet dabar man uždavus šį klausimą atsakyčiau: „Tuščiagalviams“, – juokauja pašnekovas, čia pat paaiškindamas, ką jis turėjo omenyje. „Žmonėms, turintiems mažiau taisyklių, normų, įsitikinimų ir žinojimo, kas yra gerai, o kas ne. Žmonėms, kurie šiek tiek mažiau vertina („nes vertiname visi“ – pašnekovo pastaba). Žmonėms, kuriems mažiau svarbu, kaip jie atrodo aplinkinių akyse. Tokiomis savybėmis pasižyminčių suaugėlių mažai, o štai vaikai, vaikai tokie ir yra – tobuli improvizatoriai. 

Kalbant apie „stabdžius“, dažniausiai mūsų gebėjimą improvizuoti „blokuoja“ protas. Gyvename proto pasaulyje, kuriame visų pirma mąstome, planuojame, tikriname ir tik tada darome. Improvizuodami mes atvirkščiai, pradžioje veikiame, o tada žiūrime, kas gavosi. Veikti visko keliskart neapgalvojus yra nesaugu ir, daugeliui atrodo, nepriimtina. Tačiau, kai pamatome, kiek daug džiaugsmo suteikia spontaniški poelgiai ir nesurežisuotos situacijos, atsiranda tikėjimas, kad galima leisti vadovauti ne protui, o intuicijai, jausmui, aplinkybėms“, – pasakoja Paulius.

3 patarimai, padėsiantys geriau improvizuoti visose gyvenimo situacijose

„Improvizacija mūsų gyvenime gali tapti galingu koziriu, ypač sudėtingose situacijose. Norint įvaldyti improvizacijos „super galias“ tereikia vadovautis paprastais, mano mokytojo Andriaus Žebrausko, baimę mažinančiais pratimais“:

1. Pripažink, kad nesi tobulas ir turi teisę klysti. Visos klaidos yra pamoka, tad priimk jas.

2. Suklydęs, būk pirmas, kuris pripažįsta klaidą – sau ir kitiems.

3. Tęsk toliau, kad ir kas bebūtų. Atsiprašyk, jei reikia, pasijuok iš savęs, bet nesustok. 


Daugiau patarimų bei kitos itin vertingos informacijos išgirsite liepos 10 d. 18.30 val. Artis viešbutyje Vilniuje, praktinėse dirbtuvėse „Improvizacija“ su Pauliumi Mačiulevičiumi, renginyje „Išdrįsk pradėti Meetup #7 Improvizacija“. Daugiau informacijos čia

Bilietą į renginį „Išdrįsk pradėti Meetup #7 Improvizacija“ galite įsigyti čia