Parengė: Atradimų trenerė Raminta Girdvainė

004a0275 photo by kersti niglasNuotr. Kersti NiglasKai papasakoju žmonėms, kuo užsiimu gyvenime, dažnai sulaukiu susižavėjimo: „Pakeitei profesiją? Dirbi sau? Padedi žmonėms? Jėga! Ir aš taip norėčiau...“ Nepaisant visų nuostabių dalykų, kuriuos man atnešė prieš daugiau nei 4 metus priimtas sprendimas negrįžti į samdomą darbą ir iš komunikacijos srities pasukti į koučingo ir mokymų sritį, tame kelyje patyriau daug pamokų, apie kurias nė neįsivaizdavau iki tol. Nusiėmusi rožinius akinius, noriu paskatinti juos nusiimti ir tuos, kurie apie tokius sprendimus svarsto ar jau yra pasukę šiuo keliu.

Štai mitai, pro kuriuos „praėjau“ savo kailiu, pasirinkusi profesijos keitimą, darbą sau ir pagalbos kitiems žmonėms sritį.

1. Turėsiu visišką laisvę ir kontrolę. 

Laisvė, jei nežinai ką su ja daryti, gali ir gerokai įkalinti. Viena, kai gali daryti viską – net nežinai nuo ko pradėti. Įsivaizduokit save milžiniškam turguj, kur turit išsirinkti bet kokius norimus ingridientus ir pasigaminti patiekalą. Dažną ištiks panika! Daugumai bus gerokai sunkiau nei išsirinkti patiekalą iš vieno lapo meniu restorane. Aš irgi ilgą laiką vis mėtydavausi, nuo ko man pradėti – seminaro, renginio, asmeninių sesijų, pradėdavau viena, tada imdavausi kito, galų gale pasimesdavau ir nebedarydavau išvis.

Antra – labai sunku būti bosu sau ir nepiknaudžiauti ta laisve, nusistatyti sau ribas ir taisykles. Pirmuosius mėnesius mano darbo dienas suvalgydavo vėlyvas kėlimasis, pietų miegas, susitikimai su draugais dienos metu – tai stabdė progresą, nes tiesiog nebelikdavo kada dirbti. Iš kitos pusės, kai jau įsidirbau, būdavo labai lengva įnikti į darbus ir nebelikdavo darbo valandų – dirbau ir vakarais, savaitgaliais ar net ir per atostogas. Taip savo laisvu noru ir pasirinkimu pernelyg įsitraukiau į darbus ir turėjau gerokai mažiau laisvės kitiems dalykams – laisvalaikiui ir asmeniniam gyvenimui.

Tik planuodama, keldama sau tikslus, ugdydama įpročius, numatydama ne tik darbus, bet ir poilsį išmokau būti griežtesne ir tuo pačiu geresne vadove sau bei protingiau elgtis su laisve, daugiau jos turėti.

2. Uždirbsiu gerokai daugiau.

Uždirbti gerokai daugiau gali, jei žinai kaip tai padaryti. Pirma iliuzija – kad jei dirbsiu iš aistros, darysiu tai ką mėgstu, pinigai ateis savaime. Dažniausiai to neužtenka. Reikia investuoti daug į naujų įgūdžių įgijimą, galbūt dar ir kitų investicijų gali prireikti (kurios galbūt ne taip greit atsipirks) – būtina šiuos finansus turėti pasiruošus, taip pat žinoti, kaip gyvensit, jei jums nesiseks uždirbti kiek norit ir taip greit kaip norit. 

Tam tikra prasme man pasisekė, kad po netikėto atleidimo iš darbo gavau ir „Visatos dovaną“ – išeitinę kompensaciją, kurią ir skyriau mokymams, naujos profesijos įgijimui, kitu atveju tuo metu nebūčiau galėjusi skirti tokios pinigų sumos. Kitas dalykas, kelio pradžioje, kol kaupiau naujas žinias ir patirtį, daug veiklos (koučingo sesijų, užsiėmimų) dariau nemokamai ar barteriniais mainais – taip rinkau „portfolio“ ir rekomendacijas, kad praktikuočiausi ir ateityje turėčiau daugiau klientų. Šito žmonės dažnai neįvertina, galvodami, kad vos įžengę į naują rinką gaus krūvas klientų, kurie norės mokėti tiek pat kiek moka rinkos senbuviams. Viskam reikia laiko ir įdirbio. 

Ir vėlgi, reikia savęs ir nenuvertinti – aš pati ilgą laiką, net ir įgijusi daugiau patirties, nedrįsdavau paprašyti tiek pinigų, kiek buvau verta, nuvertindavau save arba neimdavau pinigų, nes „juk reikia daryti gera“. Čia reikėjo stipriai padirbėti su saviverte.

Taip pat reikia išmanyti produktų/ paslaugų kūrimą, finansus, verslumą. Neužtenka tik stengtis tapti geru savo srities specialistu, turi suprasti, kaip susikurti darbo vietą sau. Aš ilgą laiką ignoravau verslumo ir finansinių žinių trūkumą, kol supratau, kad tik mano profesinių žinių stiprinimas neatneša didesnių finansų. Taip pat labai vengiau „reklamuotis“, nes „kaip čia save girsi“, tačiau jei nekalbi apie save ir tai ką darai – kaip klientai apie tave sužinos? 

3. Bus gerokai lengviau ir įdomiau. goodlife photography2Nuotr. Goodlife Photography

Žmonės, pradėdami kažką naujo, dažnai viliasi, kad reikės mažiau dirbti ir jiems geriau seksis. Vien todėl, kad nauja, mylima sritis įneš šviežumo ir aistros. Tuo metu užmirštami keli svarbūs dalykai. Pavyzdžiui, kai dirbi didesniame kolektyve, turi vieną ar kelias specializacijas. O kai dirbi sau – esi viskas viename: ir strategas, ir finansininkas, ir administratorius, ir marketingistas, ir produkto vadovas, ir kūrybininkas. Deja, ne visi darbai malonūs, ir ne visi sekasi. Pradžioje, turėdami iliuziją, kad daugiau sutaupys/ uždirbs arba dėl kitų priežasčių (noro dirbti individualiai ar nemokėjimo prašyti pagalbos, deleguoti užduotis), žmonės dažnai viską daro patys. Man prireikė daug laiko suprasti, kas mano stiprybės ir kur aš turiu daugiausia skirti savo dėmesio ir energijos, o ką galiu deleguoti kitiems.

Labai daug darbų man strigo, nes: 

a) pradžioje neturėjau kolegų, t.y. ir paskatinimo iš šalies („ei, o jau parašei tą straipsnį?”), tad dažnai neužtekdavo įsipareigoti tik sau, vidinės motyvacijos pritrūkdavo, kad pabaigčiau tam tikrus sumanymus;

b) išsisukinėdavau nuo darbų, kurių nenoriu arba kuriems reikėdavo daugiau pastangų – pati sugebėdavau pastumti susigalvotus terminus arba įtikinti save, kad tai nėra taip svarbu – užvaldžius baimėms ar nepasitikėjimui būdavo lengva atsitraukti atrandant „rimtų“ pasiteisinimų; 

c) nesupratusi savo silpnybių, bandžiau save „laužyti” ir išvaistydavau savo energiją ne ten, kur reikia, t.y. bandydavau atrasti laiko ir motyvacijos užsiimti techniniais darbais, pardavimais (nors tai buvo mano silpnybė, nemėgstami dalykai, o mano stiprybės yra komunikavimas, rašymas, organizavimas, kūrybiškumas), tačiau tai labai ilgai užtrukdavo, išsekindavo arba aš to išvis nepadarydavau, ko pasekoje nukentėdavo visa mano veikla. 

Kitas dalykas, dėl ko iš pradžių nebūna lengviau – reikia naujoje srityje didelio įdirbio, kuris atsiranda tik darymo būdu. Negana to, naujos situacijos yra didžiulis iššūkis žmogaus psichologijai. Man teko (ir vis dar tenka) daug dirbti su savo baimėmis, vidinėmis kliūtimis, apie kurias nė nenumaniau dirbdama samdomuose darbuose – tik pradėjus savo veiklą taip stipriai išlindo mano perfekcionizmas, kritikos baimė, nepakankamas saves vertinimas ir t.t. Pozityvi to pasekmė – šiandien turiu gerokai daugiau sąmoningumo ir moku dirbti ne tik su kitais (sprendžiant jų psichologinius iššūkius), bet ir su savimi.

4. Nauja sritis = naujas etapas = naujas aš

Kai norime pokyčių, naujas gyvenimas labai vilioja, įsivaizduojame, kad pakeitę profesiją/ darbo pobūdį tapsime ir mes tarsi nauji žmonės. Tai iliuzija, už kurios slepiasi noras gyventi geriau ir laimingiau, susikurti trokštamą ateitį, pamiršti nuoskaudas. Tad labai dažnai naują kelią pradėję žmonės, pajutę pirmuosius ženklus kaip gera gyventi kitaip (naujoje srityje ar dirbant sau), visiškai nuneigia ankstesnį save, savo turėtą patirtį ir praeitį. Juk nesinori prisiminti nemalonių pokyčius paskatinusių įvykių, pavyzdžiui, kažkam tai buvo isdrisk pradeti litexpo goolife photography 030Nuotr. Goodlife Photography įgrisęs darbas ar buvimas visiškai ne savo vietoje, konfliktas su darbdaviu ar kolegomis, mano atveju – netikėtas atleidimas iš darbo. Tad aš pradžioje visiškai nieko bendro nenorėjau turėti su komunikacija (kuri man išties visad patiko ir sekėsi) ir įmonėmis (kadangi buvau atleista, tai paveikė mano pasitikėjimą savimi – įgyjau didelę atstūmimo baimę, ypač akistatoje su vadovais). 

Problema ta, kad naujų įgūdžių įgijimas užtrunka – kvaila nesinaudoti tuo, ką jau turėjai sukaupęs iki tol. Kol aš kaupiau naujas kompetencijas, užsispyrusiai nenorėjau pozicionuoti savęs ir kaip komunikacijos specialistės, vengiau tokių darbų ir užsakymų, o tai būtų labai pastiprinę mano naują kryptį. Ir dėl to pradžia buvo tokia sunki. Tik po keletos metų, kai priėmiau, kad ne veltui praleidau beveik 10 metų komunikacijos srityje ir vis tik turiu puikius gebėjimus bendrauti, organizuoti, rašyti, kurti ir suburti žmones – tuomet daug greičiau išjudėjau savo naujame kelyje. Tuo metu ir gimė mūsų su kolegėmis kuriama pokyčių iniciatyva „Išdrįsk pradėti“, kur apjungiau tiek savo ankstesnes žinias ir patirtį komunikacijos srityje, tiek naująją savo sritį – saviugdos. 

5. Jei siūlau gerą daiktą/ paslaugą – to tikrai reikės kitiems.

Dažnai žmonės įsitikinę, kad jų atliekama veikla tikrai turėtų būti reikalinga kitiems. Tai jie sprendžia pagal savo matymą ar poreikį: „Man įdomu, tai ir kitiems turi būti įdomu“, „Aš pirkčiau, tai ir kiti pirks“.  Tačiau nebūtinai taip ir yra. Į sėkmės faktorių įeina labai daug dedamųjų, ir viena jų – gebėjimas atliepti tikruosius vartotojų poreikius. Pradžioje aš darydavau renginius tik tokius, kurie man įdomūs, ir būdavo, kad nesurinkdavau žmonių ir nesuprasdavau kodėl. Vėliau pradėjau klausytis ir girdėti, ko išties nori žmonės. Tada vietoj išankstinio nusistatymo pradėjau klausti: „O kaip aš jums galiu būti naudinga?“ Vietoj susitelkimo į save pradėjau galvoti apie tai, kaip kurti vertę kitiems – taip galiu kitiems realiai daugiau padėti ir turėti kitokius rezultatus, ne tik savirealizaciją. Tuomet gimsta ir įvairių naujų kūrybiškų sprendimų, apie kuriuos iki tol negalvojai, nes buvai pernelyg susikoncentravęs į save.

Kita dažna pradedančiųjų saviugdos specialistų klaida – bandyti kiekviename sutiktame žmoguje pamatyti klientą. Tuomet tikrai pradedi matyti, kiek daug žmonės turi įvairių problemų ir kartais labai konkrečiai matai, kaip jiems gali padėti. Tačiau tiesa ta, kad žmonėms gali padėti tik esant jų norui ir apsisprendimui. Ne visi pasiruošę pokyčiams šiuo metu, o dauguma, deja, jų net nenori (arba – nori pokyčių, bet dėl to nieko nesiruošia daryti patys). Kitiems – visai kitoks pagalbos būdas priimtinas ir reikalingas. Pavyzdžiui, turėdamas iššūkių vienas kreipsis į specialistą koučingo sesijai, kitas eis į grupinį užsiėmimą, trečias pasirinks knygą, ketvirtas mieliau rinksis pasivaikščiojimą ir apmąstymą vienam, penktas – išvis nesupras ko jūs iš jo norit. Kiekvieno kompetentingo specialisto užduotis – gerbti žmogaus pasirinkimą ir jo norimą būdą augti (arba neaugti). 

Tad jei norite padėti žmonėms, jie nebūtinai šią pagalbą priims – ir turite su tuo susitaikyti. Turite atrasti tinkamiausią formatą, kaip padėti žmonėms, ir padėti jiems tokiu būdu, kuris jiems tinka, arba – surasti tuos, kuriems tinka tai, ką kuriat/ siūlot jūs.

Kaip išvengti šių mitų atsikartojimo Jūsų gyvenime? 004a0637 photo by kersti niglasNuotr. Kersti Niglas

  • Žinokit vardan ko renkatės darbą sau – kelkite sau tikslus, nusimatykite kryptį, turėkite planą (su galimybe jį keisti matant, kad neveikia). 
  • Tik disciplina, įpročiai, dienos planavimas, įsisąmoninimas, kad dirbi sau ir dėl to prisiimi dar didesnę atsakomybę gali padėti būti geresniu vadovu sau.
  • Reikalinga planuoti ne tik darbus, bet ir laisvalaikį bei atostogas, susidėlioti darbus taip, kad netektų atsisakyti poilsio, susirasti, kas gali jus pavaduoti. 
  • Ieškokite būdų kaip dirbti efektyviau – kurkite sistemas, struktūrizuokite savo verslą/ veiklą, kad jis suteiktų daugiau realios laisvės.
  • Išsiaiškinkite, kokių įgūdžių trūksta, kad iš savo veiklos uždirbtumėt norimą sumą, siekite jų įgyti (mokymai, knygos, konsultantai arba jūsų trūkstamas sritis išmanantys partneriai/ kolegos). 
  • Išmokite priimti įvairiapusę pagalbą (iš aplinkinių žmonių, mentorių, mokytojų) ir susiraskite komandą (ar pagalbininkų tam tikrais klausimais, ne jūsų kompetencijos ribose), kuri padės jums siekti tikslų efektyviau.
  • Visada galvokite apie tai, kaip sukurti vertę kitiems – kad išties būtumėt reikalingi ir neštumėte naudą žmogui/ visuomenei.
  • Kurkite patrauklius rinkai produktus/ paslaugas ir užsiimkite marketingu – kad apie jus žinotų.
  • Stiprinkite savivertę ir pasitikėjimą savimi – įsisąmoninkite, kad esate verti ne tik dirbti, bet ir uždirbti, taip pat susikurti norimą laisvę ir svajonių darbo vietą. 

Nepaisant visų padarytų klaidų ir jų atnešto skausmo – pamokos, kurias išmokau savo kailiu užlipusi ant šių mitų, atnešė ir daug naudos. Tokiu būdu užaugau kaip specialistė, bet daug svarbiau – tapau gerokai stipresniu žmogumi, kas tikrai padės kituose naujuose etapuose. 

Linkiu tikėti savimi ir keliu, į kurį traukia širdis. Tuo pačiu nusiimti rožinius akinius ir pasikaustyti atkaklumu bei didžiuliu noru mokytis ir augti – ko tikrai reikės naujame kelyje. Kad ir kokius sprendimus priimsite, tik nuo jūsų priklauso – kiek turėsite laisvės, uždarbio, lengvumo, įdomumo, savirealizacijos ir padėjimo kitiems.


Daugiau Ramintos patarimų išgirsite praktiniuose mokymuose „Tu esi Pakankamai“, kurių tikslas – sustiprinti pasitikėjimą savimi ir įkvėpti drąsos veikti. Informacija apie mokymus čia!