Parengė: Rasa Vilnienė

Kol nesusiduriame kasdieniniame gyvenime su socialinės atsakomybės stoka, žmogaus teisių pažeidimais ar diskriminacija, gyvename savo susikurtame „laimės burbule“, kur atrodo, jog viskas yra saugu ir nerūpestinga. Tačiau žengus koją iš savo komforto zonos, patiriame didžiulį nerimą ir baimę, jog viskas kas vyksta aplink mus yra tiesiogiai susiję su mūsų sąmoningumu ir noru daryti pokyčius. Būtent apie lemiamus pokyčius mūsų gyvenime ir visuomenėje šimtai moterų diskutavo ir dalijosi savo patirtimi ankstyvą pavasarį vykusioje konferencijoje „Išdrįsk pradėti. Šiandien“ ir bandė praplėsti savo ribas, klausydamos pranešėjų pirmą kartą konferencijoje suorganizuotoje Socialinių pokyčių erdvėje. Klausėmės, diskutavome ir praktiškai mokėmės apie tai, kaip svarbu yra ne tik matyti ir išgirsti šalia esantį žmogų; atrasti laiko ir stabtelėti; suprasti kaip jaučiasi šalia žmonės, kasdien kovodami už savo teises ir gyvenimą.

90257438 2641301716102326 6317677033040117760 oNuotr. Goodlife PhotographyTarptautinių patirčių svarba, kuriant savanorystės iniciatyvas

Būtent apie tai, kaip nenuleisti rankų ir daryti įtaką visuomeniniams mąstymo šablonams, kalbėjo neformaliojo ugdymo pedagogas Kamal Ahamada, kuris pasidalino savo įžvalgomis, apie tai kaip rasinė diskriminacija ir migracijos mastai veikia mūsų kultūrą Europos tapatybės kontekste. Savo patirtimi apie tai kaip sekasi padėti į Lietuvą atvykusiems migrantams ir tautinėms mažumoms, dalijosi menų agentūros „Artscape“ vadovė Aistė Ulubey. Ji papasakojo, kaip sekasi šviesti visuomenę apie žmogaus teisių svarbą, per įvairias menų, edukacines ir socialines iniciatyvas. Be galo įdomu buvo klausytis Karolio Vyšniausko, kuris daugiau nei 10 metų rašo straipsnius kultūros ir socialinių klausimų temomis populiariausiuose Lietuvos portaluose. Įvairias socialines problemas jis nagrinėja ir kalbindamas savo pašnekovus, kuriant itin populiarią Lietuvoje tinklalaidę NYLA. Vėliau Kamal Ahamada kartu su psichologe ir didžiausio Lietuvoje saviugdos festivalio Masters of Calm organizatore Viktorija Minčinskaja vedė praktines dirbtuves, padedančias atrasti savo potencialą, kuriant socialines iniciatyvas ir savanoriaujant, nes būtent davimas kitam, be atlygio, ugdo mūsų empatiją ir didina norą būti socialiai atsakingais žmonėmis.

Galimybė dirbti leidžia jaustis pilnaverčiu žmogumi

Apie tai, kaip svarbu yra suteikti žmogui šansą dirbti ir jaustis reikalingu, nepaisant jo kitoniškumo, kalbėjo socialiai atsakingo verslo atstovai: Vaida Kaikarienė (Rimi Baltic Group personalo valdymo vadovė); Odeta Bložienė (restoranų tinklo „Jurgis ir drakonas“ ir „Brooklyn Brothers“ vadovė) ir Tim Van Wijk (restorano „Pirmas blynas“ Lietuvoje įkūrėjas). Būtent jis teigia, jog labai svarbu yra įdarbinti žmones, turinčius fizinę negalią, nes tokiems žmonėms darbas nėra vien tik pajamų šaltinis, bet ir puiki terpė, kur ji gali jaustis pilnaverčiu žmogumi, turinčiu savo pareigas, rutiną ar savotiškus ritualus, kuomet gali aplinkiniams parodyti, jog fizinė negalia nėra nuosprendis ar gyvenimo pabaiga. Greičiau tai yra privilegija ir galimybė į kasdieninį gyvenimą pažvelgti kitu kampu ir didinti savo kūrybinį potencialą, griaunant nusistovėjusius mitus. Apie tai, kaip sekasi juos griauti, kalbėjo ir Odeta, kuri papasakojo, jog jų restoranų ir picerijų tinkle, dirba žmonės, kurie bėgo nuo karo represijų Sirijoje. Gavę galimybę dirbti ir mokytis, pabėgėliai puikiai prisitaiko ir džiaugiasi, galėdami ramiai gyventi mūsų šalyje ir auginti savo vaikus. Įdomu tai, kad žmonės, atėję pavalgyti, visiškai ramiai reaguoja į kitataučius. Jų tolerancija parodo, jog tie blokai ir vidinis priešiškumas iš tiesų yra gerokai sumažėjęs, lyginant su situacija prieš kelis dešimtmečius. Tuo tarpu Vaida Kaikarienė, pasidalino savo praktine patirtimi, kaip sekasi įdarbinti žmones su negalia „Rimi“ prekybos centruose. Beje tai buvo vienas iš pirmųjų socialiai atsakingo verslo pavyzdžių. Apie tai, kodėl verta samdyti žmones su fizine negalia juokavo Stand up žanro atlikėja ir renginių vedėja Aistė Krušinskaitė, kuri jau penkerius metus juda neįgaliojo vežimėlio dėka. Ji teigia, jog žmogus, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, niekada nepaspruksite nepastebėtas iš savo darbo vietos ir visada atrodys nusiteikęs darbui, nes jam nereikia niekur trumpam išbėgti. Aistė nepaliko abejingų savo pavyzdžiu ir charizma, kuri labiausiai ir atsiskleidė, kai teko mokytis gyventi iš naujo ir kitaip nei buvo įpratusi iki patirtos traumos. 89973405 2641312362767928 4141343144820080640 oNuotr. Goodlife Photography

Tėvai – svarbi vaikų ugdymo proceso dalis

Milžiniško susidomėjimo sulaukė ir švietimo tema – vaikų ugdymo įvairovė ir kaip joje nepasimesti. Kur savo patirtimi dalijosi šiuolaikinio ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo atstovės: Rufina Solovjova (privataus vaikų darželio „Uodo ūsai“ įkūrėja), Dovilė Urbanavičienė („Miško mokyklos“ įkūrėja), Donata Norkienė (Demokratinės mokyklos bendraįkūrėja) ir Lukas Benevičius – sertifikuotas švietimo konsultantas ir patirtinių mokymų treneris. Kiekvienas diskusijos dalyvis pasidalino savo ilgamete patirtimi, kasdieniniais atradimais ir iššūkiais, patiriamais ugdant šiuolaikinius vaikus. Dauguma jų, turi visai naujas kompetencijas ir gebėjimus, kurie dažnai netelpa į tradicinio švietimo rėmus, dėl to, būtina ieškoti naujų ugdymo metodų ir alternatyvių būdų, kaip į vaikų ugdymą įtraukti ir tėvus, kad jie taptų neatsiejama pokyčių kūrimo ir įgyvendinimo dalimi. Svarbiausia, kad tėvai, pedagogai ir švietimo specialistai, sukurtų saugią, draugišką vaikui terpę, kur jis galėtų jaustis saugus ir pasitikėtų savimi.

Pagalba su smurtu susiduriantiems žmonėms. Ji yra.

Tačiau gyvenime dažnai nutinka ir taip, kad tenka susidurti su psichologiniu smurtu darbe ar artimoje aplinkoje. Apie tai, kaip jį atpažinti ir kaip reikėtų vienoje ar kitoje situacijoje pasielgti diskutavo Moterų informacijos centro teisininkė – Rugilė Butkevičiūtė. Ji dalijosi savo daugiamete praktine patirtimi, kuomet teko spręsti sudėtingas situacijas, sprendžiant lyčių lygybės ar smurto prieš moteris problemas. Be to, Rugilė inicijavo ir nemokamą teisinę pagalbą ir konsultacijas nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims, Specializuotos pagalbos centre. Apie savo kasdieninio darbo iššūkius, kovojant su smurtu prieš moteris ir lyčių lygybės problemomis, pasakojo Nijolė Dirsienė, kuri įsteigė Vilniaus miesto krizių centrą. Nijolė patarė, jokiu būdu netoleruoti situacijų, kuomet patyrėte smurtą artimoje aplinkoje. Nesvarbu ar tai nutiko tik kartą ar gyvenate nuolatinėje įtampoje. Deja, tačiau realybė yra tokia, kad dažnai aukos slepia tai, jog gyvena nuolatiniame strese ir įtampoje, bijodamos netekti vaikų ar vienintelio pajamų šaltinio. Diskusiją apibendrino psichoterapeutas ir knygų autorius Andrius Kaluginas, kuris davė praktinių patarimų, kaip atrasti savyje stiprybės priimti sprendimą nutraukti toksiškus santykius ir netylėti apie patirtą psichologinį smurtą tiek artimoje aplinkoje, tiek darbe. Svarbiausia neprarasti vilties ir ieškoti profesionalios pagalbos.

89716185 2641306876101810 8674915789876232192 oNuotr. Goodlife PhotographyKai dingsta noras gyventi

Būtent apie viltį ir savalaikę pagalbą kalbėjo ir kiti socialinių pokyčių erdvės pranešėjai, kurie visus sužavėjo savo atvirumu ir asmeninėmis patirtimis, kaip jaučiasi, tuomet kai ne tik vilties, bet ir noro gyventi nelieka. Aktorė ir komikė Elžbieta Latėnaitė, pasidalino itin atvirais išgyvenimais ir emocijomis, kurios nedavė ramybės po brolio savižudybės. Jos nuomone, itin svarbu yra kasdien stebėti ir nenustoti klausti savo artimųjų, kaip jie jaučiasi, nors tai atrodytų ir nelabai adekvatu. Kartais tas vienintelis klausimas „kaip tau sekasi?“ gali tapti tuo lemtingu signalu, priversiančiu atsibusti iš letargo ir kabintis į šį gyvenimą iš paskutinių jėgų. Svarbu nenuleisti juokais, jei matote artimiausius žmones, kamuojamus melancholijos ar liūdesio, nenuvertinti jų išgyvenimų ir patiriamo skausmo. Svarbiausia būti šalia, nes kai žmogus nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo, dažnai atrodo pakylėtas ir gyvybingas, kas labai apgaulinga iš išorės. Taip yra dėl to, kad jis tuomet jaučia palengvėjimą, nes viduje jau rado savo problemos sprendimą.

Apie lemtingus gyvenimo sprendimus ir sutapimus iš asmeninio savo gyvenimo pasakojo aktorius ir rašytojas Marius Povilas Elijas Martynenko. Jo patirtis iš tiesų įspūdinga, nes jis ne tik išgyveno didžiulį gaisrą, bet ir penkiolika diabetinių komų. Šie išgyvenimai privedė prie noro nusižudyti, tačiau jis laiko buvo išgelbėtas ir paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Tačiau jėgų gyventi ir džiaugtis mažais gyvenimo stebuklais, jam suteikė visai netikėti dalykai, kurie atėjo pačiu sunkiausiu metu. Vienas iš jų – mažiau nei prieš metus gimęs sūnelis.89739846 2641314886101009 3841989413257084928 oNuotr. Goodlife Photography

Niekas kitas taip gerai nežino, apie žmones, praradusius viltį, kaip psichologė dr. Vaiva Klimaitė, kuri jau daugiau kaip dešimt metų konsultuoja įvairius gyvenimo sunkumus išgyvenančius ir psichikos ligomis sergančius žmones. Ypač daug jai tenka bendrauti su nusižudyti bandžiusiais žmonėmis, nes gydytoja vadovauja Vilniaus m. psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriui. Kaip teigia Vaiva, praradus artimąjį, svarbu tikraisiais žodžiais įvardinti, kad jis mirė ir kokiomis aplinkybėmis, nes tuomet leidžiame sau suvokti realybę, išgyventi savižudžio sukeltą skausmą, gedėti jo ir paleisti. Tai yra be galo svarbu, nes dažniausiai artimųjų žmonių psichologinės problemos nejučia įtraukia ir kitų šeimos narių ar artimųjų gyvenimus į nevilties liūną, o tada gaunasi nenutrūkstama mirčių ir liūdesio grandinė. O įvardinus sau garsiai problemą, visuomet blyksteli bent mažytė viltis, jog atsiras nors menkiausia pagalba, įkvepianti dar kartą nepasiduoti.

Tad prisiminus, nuostabias diskusijas, pašnekovų patirtis, norisi sau ir visiems kitiems atrasti laiko visų pirma sau. Gal seniai guli knyga, kurią svajojote perskaityti ar piešinys, kurio nebuvo laiko užbaigti? O gal tai puiki proga pakeisti mitybos įpročius, išmokti medituoti ar atvirkščiai – pradėti garsiai dainuoti ne tik duše? Gal jau laikas nuoširdžiai savęs paklausti – kokio pokyčio man reikia šiandien ir padaryti jį savo tikslu. Niekada nežinai, gal tas pirmas žingsnis asmeninio pokyčio link ir taps didelio kelio pradžia. Leisk sau plačiai šypsotis, nesijaudink dėl to, ko dar nėra ir atsiduok savo vidiniam vedliui, įkvepiančiam gyventi ir mėgautis tuo, kas esi dabar.