viktorija u foto iiiNuotr. asmeninio archyvoKomunikacijos specialistė, dėstytoja, rašytoja.

Viktorija svajojo tapti gydytoja ir režisiere, tačiau pačiai sau netikėtai po 10 filosofijos ir religijotyros studijų metų, 3 aukštojo mokslo diplomų, ji vos netapo mokslininke.

Po 19 rašymo įgūdžių treniruočių metų su bičiule fotografe Laima Penek įkūrė kūrybos namus „Kregždynas“.

Viktorija dėsto Lietuvos žurnalistikos centre, buvo popiežiaus vizito komunikacijos turinio vadove, dirbo radijuje. Komunikacijos specialistė yra parašiusi knygas „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms” ir „Palangos orkestras. Dialogai.”.

Kai kūryba tampa tavo darbu, romantiškoji iliuzija apie virš galvos sukančias dosnias mūzas dūžta ties pirmu projektu. Bet kaip tada išgyventi, kai tekstai nesirašo, idėjos atrodo primityvios ir apima paniška baimė, kad taip nieko gero ir nesukursi?


Pranešimas tema: Nieko asmeniška, bet mūzų nėra. O gal?

Įsivaizduokite, kad sėdite traukinių stotyje, žmonės zuja, lekia, skuba, o jūs vis dirsčiojate į laikrodį su nerimu, nes jūsų traukinys vėluoja jau kelinta para. Ir pikta, ir liūdna, ir neviltis ima, o jo kaip nėra, taip nėra. Ko beklaustumėt, niekas nežino, kur jis dingo, nors jums ta kelionė yra gyvybės ir mirties klausimas. O kas, jei jūsų kišenėje visą tą laiką pūpsojo ne traukinio, bet lėktuvo bilietas, ir jūs visą laiką laukėte ne ten?

Viktorija atvirai ir be sentimentų kalbės apie mūzų ir įkvėpimo paieškas kasdienybės rutinoje, apie laisvę suteikiančią discipliną, plika akimi nematomus rašytojos darbo užkulisius ir kaip per vos vienerius metus greta kitų didelių projektų ji parašė dvi knygas, o trečiajai suredagavo tekstų stilių.    

Pranešime sužinosite:

  • Kaip pamatyti akivaizdžius dalykus?
  • Kaip kasdienybėje pasikviesti mūzą?
  • Kur semtis įkvėpimo?
  • Kokie kūrybinio darbo džiaugsmai ir sunkumai?

950x250