Viktorija pluke1Viktorija, papasakokite trumpai apie save

Gyvenime vadovaujuosi posakiu: "kai noriu - galiu viską, deja, retai kada noriu". Supratau, kad labai aiškiai apsibrėžus, ko nori, rasi būdą kaip tai padaryti. Vien dėl savo noro mokiausi užsienyje, turėjau savo verslą, pakeičiau profesinę sritį ir tapau programuotoja, išmokau kalbų, turiu puikią šeimą. Turbūt reikia ir šiek tiek sėkmės, bet be aiškaus suvokimo, ką čia nori pasiekti, nežinosi nei ką daryti su ta sėkme, nei pastebėsi, kad ji jau atėjo.

Kuo užsiimate gyvenime?
Šiuo metu programuoju.
Iki programavimo veikiau kelis skirtingus dalykus - studijuodama (ir keletą metų baigus studijas) dirbau pramogų versle - kinas, televizija, teatras, kino festivaliai. Daugiausiai užsienyje.
Vėliau įsidarbinau valstybinėje įstaigoje ir 7 metus dirbau projektų vadove - administravome aplinkosauginius Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus. Tuo pačiu keletą metų dar turėjau savo verslą (www.kokteilinė.eu). Būtent tuo metu, per tiek metų ir veiklos ir supratau, kad reikia kažką keisti, nes dirbant valstybiniame sektoriuje ne tik uždarbis yra ribotas nepriklausomai nuo tavo sugebėjimų, bet ir ateitis labai miglota. Tuo tarpu savo verslo turėjimas irgi nėra nuo visko gelbėjanti panacėja - tai sunkus darbas sau pačiam ir amžinai jį turėti nenorėjau. 
Programavimas - priešingai, praėjus kad ir dešimčiai metų jis bus vis dar aktualus, reikalingas ir gerai apmokamas, ir per tuos metus sukaupta patirtis tik dar labiau vertinama. O ir programuoti žymiai paprasčiau ir ramiau, nei "tempti" savo paties verslą.

Kokie trys dalykai Jums svarbiausi?
Laisvė, sugebėjimas suprasti, kokybiškas poilsis.

Kas yra jūsų „IŠDRĮSAU PRADĖTI“?
Vienas didesnių iššūkių - būnant 31 metų nueiti į mokyklą (profesinę), išmokti naujos profesijos (programuoti) ir pakeisti karjerą (darbo sritį, darbą).

Kas paskatino išdrįsti?
Noras uždirbti daugiau pinigų.

Kaip dabar jaučiatės dėl to, kad išdrįsote?
Nesuprantu, kodėl kiti negali pasielgti taip pat.

Ar pavyko išdrįsti iš pirmo karto?
Taip. Netyčia pataikiau į paskutinį papildomą stojamąjį egzaminą. Jei būčiau suabejojus, kitos progos būtų tekią laukti metus. Tad neturėjau, kada ilgai svarstyti ir bijoti, ar ruoštis. Tiesiog reikėjo eiti į egzaminą ir įstoti. Ir įstojau!

Viktorija Pluke

Didžiausia nesėkmė, iš kurios pavyko pasimokyti.
Neišlaikytas egzaminas (niekada anksčiau gyvenime nebuvau neišlaikius nei vieno egzamino).

Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėjusi pokyčius?
Noras, kuris paskatino keistis, neišsipildė iš karto, užtruko maždaug porą metų. Buvo labai sunku tuos du metus būti žemesnėje pozicijoje (tiek finansine prasme, tiek statuso prasme), nei prieš pokyčius.

Ką darote, kai nebeturite jėgų ir norisi viską mesti ir grįžti į "ten" (laiką prieš pokyčius)?
Nebūna tokių momentų. Nenoriu grįžti ten, kur buvau prieš tai, o tai ir skatina judėti į priekį, nes pagalvoji, kad jeigu dabar nustosi daryti, ką darai ir viską mesi, vėl būsi ten, kur prieš tai.

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojoms, kurios nesiryžta pokyčiams?
Vadovautis posakiu "kai noriu - galiu viską, deja retai kada noriu". Tada labai išsigrynina tie norai, dėl kurių iš tikrųjų verta stengtis, o jei nesiryžti pradėti, tiesiog reikia suprasti, kad, matyt, nelabai nori.

 

 

 

 

meetup vertikalus 2