Parengė: Edita Keršiulė

img 7074 iš archyvoNuotr. asmeninio archyvoPrieš dvejus metus verslo psichologė Laura Rimkutė dirbo samdomą darbą vienoje iš lyderiaujančių mokymų kompanijų, kurios vardas buvo žinomas visame pasaulyje. Laurai puikiai sekėsi ir ji mėgavosi tuo, ką daro. Konsultantė negalvojo keisti darbo, o tuo labiau – kurti savo verslo, kol vieną dieną, bendrovė, kurioje ji dirbo, iširo ir nutraukė veiklą. Šiandien Laura tęsia darbus verslo psichologijos srityje, tačiau šį kartą viskas kitaip – ji turi savo verslą ir į samdomą darbą grįžti neketina.

Verslo psichologija – mano svajonių darbas

Verslo psichologė Laura Rimkutė mokymų srityje dirba beveik 12 metų ir, kaip pati sako, yra įsimylėjusi šią sritį. Ji veda mokymus organizacijų darbuotojams, vykdo darbines sesijas, skaito pranešimus, taip pat veda atvirus seminarus žmonėms, besirūpinantiems saviugda. „Po psichologijos bakalauro studijų supratau, kad klinikinio psichologo darbas visgi ne man. Pasukau į verslo sritį, pradėjau pirmuosius darbus ir joje pasilikau. Turėjau aukštą motyvaciją ne tik dirbti, bet ir mokytis, todėl pradėjau žvalgytis magistro studijų programų – mane sužavėjo tuo metu naujai atsiradusi verslo psichologijos studijų programa. Džiaugiuosi, kad nusprendžiau mokytis – bene kasdien pagalvoju, kad dirbu savo svajonių darbą“, – sako verslo psichologė.

Darbdavio veiklos nutraukimas atvėrė naujas galimybes

Moteris dirbo didelėje mokymų kompanijoje, joje jautėsi laiminga, todėl nesvarstė keisti darbo, ar tuo labiau – pradėti savo verslo. „Dirbau samdomą darbą ir jis man teikė didelę prasmę. Man patiko tai, ką darau, patiko dirbti su organizacijomis, su žmonėmis, konsultuoti, vesti mokymus. Šioje srityje aš save realizuodavau, nepaisant to, kad aš buvau samdoma darbuotoja. Man tai nerūpėjo, nes mačiau savo darbo teikiamą naudą tiek organizacijoms, su kuriomis dirbu, tiek ir jos darbuotojams, jutau, kad kuriu realią pridėtinę vertę. Be to, mane tenkino mano darbo sąlygos ir aš be galo mylėjau  komandą, su kuria dirbau“, – dalijasi Laura.

Nepaisant to, kad Laurai viskas klostėsi iš tiesų gerai, vieną dieną moteris suprato, kad įmonė, kurioje ji dirba, turi sunkumų. „Viskas vyko gana greitai ir galiausiai aš netekau darbo. Kitos darbovietės nespėjau susirasti, todėl jaučiausi pasimetusi ir nežinojau, ko imtis, ką daryti. Netekus darbo, atrodė, kad žemė slysta iš po kojų, jaučiau didelę įtampą. Jaudinausi dėl savo ir visos šeimos ateities, jaučiausi neužtikrintai, nesaugiai“, – pasakoja verslo psichologė.img 5623 iš archyvoNuotr. asmeninio archyvo

Moteris dalijasi, kad ypač didelę įtaką jos nerimui turėjo finansai: „Mudu su vyru auginome tuo metu mažametį sūnų, todėl finansinis stabilumas tapo dar aktualesnis. Nors tuo metu mano vyras turėjo darbą, tačiau nežinomybė, kada ir kokį darbą susirasiu – slėgė, todėl išlikti ramiai buvo sunku. Žinoma, nesvarsčiau apie kitą darbo sritį, nes verslo psichologijoje jaučiausi ir šiuo metu esu laiminga“, – sako specialistė.

Verslo psichologė sako, jog jei įmonė, kurioje ji dirbo, nebūtų nutraukusi veiklos, ji savo verslo, tikriausiai taip ir nebūtų pradėjusi. „Tiesą pasakius, niekada neturėjau tikslo įkurti savo mokymų kompaniją, tačiau būtent darbo praradimas paskatino tai padaryti. Supratau, kad viena nesėkmė gali būti kitos sėkmės pradžia“, – teigia Laura. Moteris pasakoja, kad netekus darbo iš pradžių bandė susirasti kitą, samdomą darbą, tačiau paieškos nedavė jokių rezultatų. „Susirasti kitą samdomą darbą nebuvo lengva. Jo ieškojau pusę metų, bet neradau to, kas mane tenkintų. Galima sakyti, kad tai priėmiau kaip ženklą, kad darbo vietos neturiu ieškoti, galiu ją susikurti pati“, – sako verslo psichologė.

Nuosavas verslas – iš antro karto

„Po įmonės, kurioje dirbau,  veiklos nutraukimo, ir po nesėkmingų naujo darbo paieškų praėjus pusmečiui įkūriau verslą – mokymų bendrovę. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios ryžausi žengti šį žingsnį – komanda. Mokymų bendrovės idėja patikėjo ir ją palaikė buvusios kolegės. Mes visos turėjome skirtingas kompetencijas, todėl tikėjome, kad mums pavyks. Dirbdamos komandoje jautėmės užtikrintai. Kiekviena atskirai, tikriausiai, nebūtume drįsusios pradėti savų verslų. Visos kartu – nugalėjome baimes“, – prisimena moteris.

Laura pasakoja, kad kartu su kolegėmis įkurta mokymų bendrovė gyvavo neilgai, tačiau ji nesiruošė nuleisti rankų. „Turėjome pripažinti, kad verslas nepavyko ir nutraukėme veiklą. Į šį faktą žiūrėjau ramiai, negraužiau ir nekankinau savęs. Pasakiau sau, kad viskas gerai, nepasidaviau neigiamoms emocijoms. Žinojau, kad ši nesėkmė dar nereiškia, kad aš nesugebu. Labai greitai atsirado nauji verslo partneriai. Bandžiau antrą kartą ir man pavyko!“, – sako verslo psichologė.

„Jau dvejus metus nedirbu samdomo darbo, turiu sėkmingą verslą, nuostabią komandą. Puikiai sutariame su partneriais, pasitikime vieni kitais ir žinome, ko siekiame, todėl jaučiuosi rami. Grįžimą į samdomo darbuotojo poziciją vertinčiau kaip žingsnį atgal“, – sako Laura, pridurdama, jog nuosavas verslas suteikia didesnį laisvės jausmą, o į pirmą bandymą kurti verslą žiūri ne kaip į nesėkmę, o kaip į išmoktą pamoką. „Prieš pradedant verslą labai svarbu tiksliai išsiaiškinti visus, net ir pačius mažiausius komandos lūkesčius, tikslus, jų ateities viziją“ , – patarimu dalijasi moteris.

„Gal nuskambės keistai, tačiau tiesa ta, kad turėdama savo verslą jaučiuosi labiau atsipalaidavusi nei būdama samdoma darbuotoja. Drąsiau priiminėju sprendimus ir jaučiuosi labiau motyvuota. Mane žavi dar ir tai, kad esu laisva rinktis ne tik darbo laiką, bet ir vietą“, – nuosavo verslo privalumus vardija Laura.

laura rimkute iš archyvoNuotr. asmeninio archyvoArtimieji – didžiausias palaikymas ir įkvėpimo šaltinis
„Tikriausiai kaip ir daugeliui žmonių, taip ir man artimų žmonių palaikymas reiškia iš tiesų daug. Kai nusprendžiau kurti savo verslą, draugai su dideliu entuziazmu palaikė šią idėją. Kartais man atrodydavo, kad jie labiau tiki manimi, nei aš pati savimi pasitikiu“, – šypsosi Laura.

„Šeima taip pat niekuomet nesakė, kad darau klaidą, atvirkščiai – pritarė mano idėjai. Vyras visuomet buvo mano pusėje. Jis ir dabar sudaro man sąlygas dirbti – kuomet užsiėmimus vedu vakare – vaikas, šuo ir kiti buities klausimai atitenka jam ir jis puikiai su tuo susitvarko“, – atvirauja verslo psichologė. Moteris priduria, jog artimųjų palaikymas svarbus, tačiau nereiktų pamiršti, jog reikia imtis aktyvių veiksmų, o ne sėdėti ir laukti: „Reikia pačiai pasiimti tai, ko nori“.

Laura sako, kad netekus darbo nugalėti nesaugumo jausmą taip pat padėjo meditacija bei gyvenimas čia ir dabar: „Vietoje to, kad savo mintis perdėtai nukreipčiau į ateitį, aš ėmiausi veiksmų ir džiaugiausi ta akimirka, kurioje gyvenau. Stengiausi nefantazuoti ir nevarginti savęs mintimis apie ateitį, kurios nėra“,  – prisiminimais dalijasi ekspertė ir priduria, kad šio principo laikosi ir dabar. „Anksti rytais aš praktikuoju jogą, kuri man labiausiai įprasmina buvimą čia ir dabar. Manau, kad daugelis turėtų skirti daugiau kokybiško laiko sau – galbūt tai bus individuali terapija, meditacija, joga, ar kuri nors kita sporto šaka, o, galbūt, atrodytų, toks paprastas dalykas, kuriam dažnai pritrūkstame laiko – buvimas draugų kompanijoje“, – patarimais dalijasi verslo psichologė.

Turite pasitikėti savimi

Laura teigia, kad išdrįsusi pradėti jaučiasi laiminga, rami bei kitas moteris skatina savimi pasitikėti. „Jei po pirmo nesėkmingo bandymo kurti verslą būčiau pasidavusi ir savimi abejojusi, šiandien negalėčiau džiaugtis tuo, ką turiu. Todėl turite nenuverti savęs, o savimi labiau pasitikėti. Tikiu, jog jei norite imtis naujų veiklų, nesvarbu, kokios jos būtų, vadinasi, savyje turite visus reikalingus resursus tai svajonei pasiekti“, – sako moteris.


Lauros Rimkutę gyvai išgirsite spalio 12 d. Birštone, patyriminiame savaitgalyje „Išdrįsk sustoti", kuriame ji ves praktinį seminarą tema „5 būdai atsipalaiduoti ir pasisemti vidinės ramybės". Daugiau informacijos čia!