Parengė: Julija Narvilytė

nuotr.autorius asmeninis archyvasNuotr. asmeninio archyvoDešimt metų dirbusi taip vadinamą prestižinį darbą biure Ieva Šukytė visada galvojo, kad biuro darbuotojos statusas ir tam tikra uždirbama pinigų suma atneš laimę. Tačiau darbe pasiekusi aukštas pareigas, galėjusi sau leisti keliones, drabužius, o pinigus taupyti, net netaupydama, deja, nepasijuto laiminga. Todėl vieną dieną gavusi žinią, kad jos skyrių uždaro, nusprendė pailsėti ir leisti sau išjausti, kokia veikla suteiktų jai džiaugsmo. Taip netrukus atsirado netradicinė sveikų desertų kepyklėlė „IŠ širdies“.

Pomėgis virto pragyvenimo šaltiniu

„Esu sveikų desertų kepyklėlės „IŠ širdies“ įkūrėja. Visą gyvenimą mėgau gaminti desertus, nuo mažens turėjau talentą jausti, kas su kuo dera ir esu sukūrusi ir patobulinusi ne vieną receptą. Tačiau nusprendžiau pasinerti į alternatyvių desertų kūrimą, nes gimtadienio torto nori visi: tiek suaugę, tiek vaikai, tiek alergiški žmonės, tiek tie, kurie netoleruoja vienokių ar kitokių produktų, todėl mano kuriami desertai puikiai tinka būtent tokiems žmonėms. Bei tokiems, kaip aš – smaližiams besirūpinantiems savo sveikata. Pati daug sportuoju ir pradėjusi kurti desertus be pridėtinio cukraus, gyvulinės kilmės produktų ir glitimo jaučiu, kaip turiu žymiai daugiau energijos.“ – savo pasirinkimo priežastis įvardijo pašnekovė.

Ievos „Išdrįsau pradėti“ yra savo kepyklėlės atidarymas. Išėjusi iš darbo, ji nusprendė pailsėti –tiesiog pasimėgauti ramybe, geru oru, kol atėjo ruduo. „Buvau sau pasakiusi, kad po pusės metų turiu priimti sprendimą. Ir vietoj to, kad grįžčiau į biurą, aš nusprendžiau atidaryti savo kepyklėlę. Kaip dabar atsimenu sėdėjom su draugėm, buvo jaunatis, tad rašėm afirmacijas. Aš rašiau apie vieną norą, o mintyse piešiau vaizdą, kaip atrodo mano kepyklėlė. Ir tada išdrįsau tą norą pasakyti garsiai, o aplinkinių reakcija buvo: Pagaliau!“ – susimąsčiusi prisiminimais dalinosi moteris.

Sportinis charakteris veda į priekį

„Idėja gimė tik 2018 metų rugsėjį, o 2019 metų gegužės 9 d. buvo oficialus „IŠ širdies“ kepyklėlės atidarymas. Labiausiai stabdė pačios nepasitikėjimas savimi. Kadangi nusprendžiau gaminti desertus, kokių iki tol negaminau, labai ilgai užtruko sukurti receptus (kai kuriuos iš jų iki šiol tobulinu, nes pabandykit iškepti biskvitą be kiaušinių, sviesto ir glitimo, kad būtų purus, minkštas ir skanus)“, – susirūpinusi taria moteris.nuotr.autorius druskininkų torto turnyro nuotraukaNuotr. Druskininkų torto turnyro

„Pagrindinis sunkumas yra surasti klientų ir skleisti apie save žinią. Tai yra naujas produktas ir, kodėl žmonės turėtų jį ragauti?“ – retorinį klausimą užduoda Ieva. „Taip pat darbo įdedu labai daug, o materialių rezultatų dar nėra tokių, kokių aš tikėjausi. Tad pagrindinis sunkumas yra eiti pirmyn ir nenukabinti nosies, ir tikėti, kad viskas ateis. Tad ir kartoju mantrą „pastovumas ir kantrybė“, kurios mane išmokė mano bėgimo treneris, kai ruošdavomės varžyboms. Kaip mano geriausia draugė sako: tavo sportinis charakteris tau labai daug padeda.“ – nusišypsojusi priduria Ieva.

Viskas yra mano pačios rankose

„Visų pirma pradėjau. Tiesiog pradėjau ieškoti receptų ir juos tobulinti, kurti, keisti ir duoti visiems ragauti. Mano aplinkoj yra nuostabių žmonių, kurie man labai padeda kaip tik gali. Išmokau prašyti pagalbos, sakyti, ko man tuo metu reikia. Taip pat norėjau, kad viskas būtų oficialu, tad ieškojau patalpų ir radusi, kurios man patinka, jas išsinuomojau ir įsirengiau taip, kad galėčiau gaminti būtent savo desertus. Taip pat visur dalyvauju ir pati ieškau kontaktų, jeigu man patinka renginys, parašau organizatoriui, ir tariuosi dėl bendradarbiavimo galimybės. Supratau, kad mano gyvenimas ir verslo sėkmė yra mano pačios rankose.“ – nelengvą pradžią prisimena moteris.

„Priėmusi sprendimą pirmiausia apie idėją pasakiau penkiems žmonėms, kurie žinojau, kad mane palaikys, o tada pasakyti visiems kitiems buvo paprasta. Nors tikrai yra kas nepalaiko, kas galvoja, kad tik pažaisiu ir numesiu, kam atrodo, kad įsukti desertų verlą nėra įmanoma, bet aš tikiu savimi ir turiu labai stiprų palaikymą iš kelių žmonių, kurie visada man suteikia petį, kai noriu išsiverkt ar ištiesia pagalbos ranką. Kai atidarinėjau kepyklėlę ir tvarkiau reikalingus dokumentus, mane iš karto nuteikė, kad vistiek iš pirmo karto „nepraeisiu“, nes tikrai „popierizmo“ labai daug, bet man pasisekė įregistruoti įmonę iš pirmo karto, nes visus namų darbus atlikau nepriekaištingai. Čia praverčia mano darbo patirtis biure, analitinis ir kritiškas mąstymas.“  – džiaugiasi pašnekovė.

nuotr.autorius asmeninis archyvas Nuotr. asmeninio archyvoSvarbiausia - kokią vertę tu suteiki pasauliui

„Kokia aš šaunuolė! Kiekvieną dieną labai didžiuojuosi savim, kad pradėjau, kad išdrįsau ir, kad nepabijojau. Vienintelis dalykas, ką sau pasakyčiau: „Tai ko taip ilgai laukei?“ Nors žinau, kad viskam turėjo ateiti savas laikas ir, kad išdrįsau tik tada, kai tam buvau psichologiškai pasiruošus. Labiausiai įkvepia mano klientai, ypatingai patys mažiausi ir alergiški vaikučiai, kurie pagaliau gali mėgautis gimtadienio tortu. Taip pat labai džiugina, kad daugėja tėvelių, kurie patys galvoja, ką valgo ir tokį maistą duoda savo vaikams. Kai matau, kaip mano dvejų metukų dukterėčia kerta mano keksiukus ir prašo dar, man tai yra didžiausias komplimentas, kad desertas gali būti skanus ir sveikas.“ – savo darbo džiaugsmais pasidalino Ieva.

„Visų pirma mesti visus „gal“, „bet“, „bijau“, „nesugebėsiu“, „o jeigu niekam tos prekės ar paslaugos nereikės“. Taip pat suprasti, kad greito rezultato nebus. Kaip aš sakau, jeigu nori tvirto preso, turi dirbti kiekvieną dieną, valgant bandeles ir nesportuojant jo nebus. O svarbiausia daryti iš širdies tai, kas labiausiai patinka ir neskaičiuoti, kokį pelną tai atneš. Labai gera patarlė yra „viščiukus skaičiuok rudenį“, ji puikiai tinka ir versle. Taip pat apsupti save tik tais žmonėmis, kurie tave palaiko visu šimtu procentų. Kartais man pačiai pritrūksta motyvacijos ir nenoriu keltis iš lovos, tai mano geriausia draugė man sudaro darbų sąrašą, ką aš turiu padaryt ir tada vėl įsivažiuoju. O svarbiausia turėti viziją ir susirašyti darbus prioritetų tvarka. Ir atlikti juos vieną paskui kitą. Kaip mano atveju, man prioritetas buvo receptai, cecho įsirengimas ir kepyklėlės atidarymas.“ – įkvepiančiai dalinasi herojė.

Pradėjus savo veiklą kiekvieną dieną būna įvairiausių akimirkų, toms, kurios dar neišdrįso Ieva remdamasi savo patirtimi dalinasi: „Palinkėčiau būti savimi. Kiekvienas esam labai unikalus ir išskirtinis ir tai yra pati didžiausia vertybė. Man asmeniškai žmogus yra gražiausias, kai užsiima veikla, kuri jį žavi, žiūri į žmogų ir matai, kaip dega jo akys. Juk kaip jautiesi viduje, taip atrodai ir išorėje.“ – nusišypsojusi priduria Ieva.