Parengė: Irma Vosylienė.

SIMONA AMPIAINEN 2Simona daugiau nei 15 metų praleidusi verslo sektoriuje, 12 iš jų vadovaujančiose pozicijose geba organizaciją vertinanti ne tik iš darbuotojo ir vadovo pozicijos, bet ir matyti ją neutralaus stebėtojo akimis. „Svarbiausias veiksnys yra žmogaus savijauta, nesvarbu kokioje aplinkoje jis bebūtų,“ – teigia Simona, transformacinio koučingo specialistė. Taisyklė, kuri galioja įmonėms siekiančioms ilgalaikio rezultato ir efektyvių pokyčių yra „Laimingas darbuotojas = sėkminga įmonė“. Taip Simona įvardino savo tikslą, kurio siekia vesdama mokymus, teikdama konsultacijas bei užsiimdama mentoryste. Padėdama atskleisti asmens potencialą, skatina atrasti vidinius resursus.

Šiandien Simona prisipažįsta esanti atvira pokyčiams ir besidominti viskuo, kas sutelpa žodyje „įdomu“, nors pradžioje kasdien priimti drąsius sprendimus buvo nelengva, o pokyčiai įvyko tik išsiaiškinus savo norus ir užsibrėžus terminus.

Kuo užsiimate gyvenime?

Baigusi vadybos studijas panirau į verslo sektorių. Vis dar esu čia, tačiau mėgaujuos gyvenimu. Gyventi tapo paprasčiau, kai aiškiai suvokiau, kad įmonė, aplinka neturėtų įtakoti savijautos. Nebūtina pakeisti aplinkos, kad pasijustum laimingas. Būtent šiuo savo suvokimu siekiu pasidalinti su įmonių, organizacijų vadovais ir darbuotojais. Vedu mokymus, seminarus, teikiu konsultacijas, bendradarbiauju sudarant bei padedant įgyvendinti asmeninio augimo planus (užsiimu mentoryste). Savo veiklomis siekiu darbuotojų asmeninio augimo, mokau tikslų siekimo metodų, skatinu darbuotojų savimotyvaciją, dalinuosi emocijų išlaisvinimo technikomis.

Tiek darbuotojams, tiek vadovams skirti mokymai padeda įsisamoninti įmonės vidinės kultūros, tradicijų kūrimo ir pokyčių įmonėje svarbą. Mes patys galime sukurti tokią aplinką, kurioje būtų gera būti, dirbti, kurti. Visos priemonės tinkamos, kuriomis galime įkvėpti darbuotojus labiau pasitikėti savimi.

Dirbu emocijų paleidimo instruktoriaus Ryčio Lukoševičiaus plėtros bei renginių organizavimo ir konsultantų komandoje. Konsultuoju žmones kažkuriam gyvenimo etape suabejojusiems savo vidiniais resursais.

Kas paskatino išdrįsti?

Išdrįsti dirbti savarankiškai paskatino suvokimas, kad AŠ kuriu savo gyvenimą. Aš pati esu savo gyvenimo režisierė. Tad jeigu lauksiu, kol baimė praeis, ar kol turėsiu visus atsakymus, laukti reikės labai ilgai. O laikas eina...

Ar pavyko išdrįsti iš pirmo karto? Papasakokite plačiau.

Labai ilgai ieškojau atsakymo į klausimą „ko aš noriu“. Organizacijoje, kurioje tuo metu dirbau, buvau paskirta norimoms pareigoms. Tačiau jau po metų supratau, kad tai nėra mano svajonių pozicija. Aš tiesiog buvau komforto zonoje – viskas buvo taip gerai, kad net kėlė nuobodulį.  Nors abejonės, baimės ir vidinis dialogas užtruko dar vienerius su puse metų, pagaliau išdrįsau leisti sau įsivaizduoti ir patikėti, kad galiu dirbti sau – savarankiškai.

simonaKas yra jūsų „IŠDRĮSAU PRADĖTI“?

Kai pradėjau įdėmiau stebėti save, supratau, kad tik skundžiuosi, bet nieko nedarau. O toks elgesys niekaip man nepagelbėjo judėti pirmyn. Savotiškai supykau ant savęs, todėl daviau sau trijų savaičių terminą pasiruošti, nusiteikti ir pristatyti prašymą išeiti iš darbo. Tai buvo pirmas rimtas „išdrįsau pradėti“. Įsipareigojimas yra rimtas impulsas veikti. Kai kalendoriuje mačiau konkrečią, aiškiai įvardintą datą – galva pradėjo veikti visiškai kitaip. Atsirado veiksmų planas, konkretūs žingsniai ir reikiamos priemonės, ir tam pakako 2-jų savaičių. Prašymas atleisti iš darbo buvo pateiktas netgi anksčiau nei buvau įsipareigojusi.

Didžiausia nesėkmė, iš kurios pavyko pasimokyti.

Išėjus iš darbo keletui mėnesių išvykau į Nepalą. Nutariau pabūti vienuolyne ir šiek tiek pakeliauti. Grįžusi „užsimeditavau“ – visiškai panirau į save, atsiskyriau nuo išorinės aplinkos, pasirinkdama tokį kraštutinumą. Tikiu, kad pačiu tinkamiausiu laiku susitikau savo Mokytoją. Ji stipriai stumtelėjo mane iš „patogaus fotelio“ į veikimo zoną, sakydama: „Simona, tau reikia tiesiog pradėti veikti. Duok sau terminus“. Pasinaudojusi jos patarimu, daviau sau kelių mėnesių terminą – arba veikiu, arba grįžtu į kokią nors organizaciją (dirbti kitiems). Neprireikė net keleto savaičių, kad įsisukčiau į įvairias veiklas. Aiškiai supratau – terminai būtini. Neturint terminių galima labai lengvai „užsiliūliuoti“.  Tai buvo didžiausia mano nesėkmė, bet labai vertinga pamoka.

Kaip dabar jaučiatės dėl to, kad išdrįsote?

Nesigailiu priėmusi sprendimą palikti saugią ir gerai apmokamą darbo vietą. Pastarųjų metų įvykiai ir patirtys prilygsta dešimtmečiui. Mėgaujuosi laisvai planuojamu darbo laiku. Išmokau efektyviai valdyti savo laiką. Paskirstyti jį darbui ir laisvalaikiui. Dabar su didžiuliu malonumu leidžiu sau susitikti seniai matytus draugus, pažįstamus ir išgerti su jais puodelį kavos. Pokalbio metu pasidalintos istorijos įkvepia, taigi kaskart gaunu ne tik susitikimą, šilto gėrimo terapiją, bet ir dozę motyvacijos bei naujų idėjų. Leidžiu sau kartais dirbti jaukioje miesto kavinėje, kartais tiesiog lovoje. Neapriboju savęs, nespraudžiu į rėmus – leidžiu sau visišką projektų įvairovę, įvairias bendradarbiavimo galimybes. Nors yra vienintelis kriterijus – imuosi tik širdžiai mielų projektų, visiems kitiems galiu drąsiai pasakyti ne.

Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėjusi pokyčius?

Vienas iš didesnių sunkumų pradėjus dirbti sau, buvo disciplina. Išėjus iš organizacijos, vienintelis žmogus, kuriam turėjau atsiskaityti, buvau aš pati. Atsirado daugiau laisvės, savotiškos manipuliacijos su savimi. Buvo dienų, kai sau labai nuolaidžiavau, po to užplūsdavo pyktis ir nepasitenkinimo savimi jausmas. Būnant tokios būsenos labai sunku kažką produktyvaus sukurti. Taigi savimotyvacija ir disciplina yra iššūkiai, su kuriais susiduriame būdami patys sau vadovais.

Ką darote, kai nebeturite jėgų ir norisi viską mesti ir grįžti į „ten“ (laiką prieš pokyčius)?

Sugrįžti atgal nenorėjau, tačiau emociškai sunkesniais periodais skiriu laiko meditacijai, susitikimui su savo „vidiniais baubais“, o tuomet su nauja energija judu pirmyn. Labai padeda susitikimai su įkvepiančiais žmonėmis. Motyvaciniai pokalbiai YouTube kanale ir kitos visiems lengvai prieinamos priemonės.

Kokie trys dalykai jums svarbiausi?

Drąsa, savivertė, žinojimas, ko nori.

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojoms, kurios nesiryžta pokyčiams?

Metas pradėti bendrauti su žmonėmis, kurių pasiekimais žavitės. Skaityti, klausytis įkvepiančių istorijų ir vizualizuoti, jausti save tų žmonių vietoje. Leiskite sau svajoti drąsiai. Neabejoju, kad elgiantis pagal šias paprastas taisykles pritrauksite reikiamas situacijas ir žmones į savo gyvenimą. O tuomet pokyčiai pradės vykti savaime.

Su emocijų paleidimo trenere Simona Ampiainen gyvai susipažinti galėsite antrajame bendraminčių susitikime „Išdrįsk pradėti Meetup #2 Tikslai“ jau sausio 16 d. Daugiau informacijos ir bilietai: https://isdriskpradeti.lt/renginiai/meetup-2-tikslai

 

 

 

 

Isdrisk pradeti Banner Internal 324x600 49 eur