Parengė: Vita Poniškaitienė

Ilgus metus dirbdama mėgstamą darbą, daug dėmesio skyrusi karjerai, Rita Patalavičienė pajuto, kad jos gyvenime kažko trūksta. Harmonija ir balansas atsirado tuomet, kai ji pradėjo realizuoti savo asmeninius troškimus. Todėl šiandien sėkmingai dirbanti vadovaujamą darbą, mentorė, ICF koučingo specialistė, turinti pakankamai laiko šeimai ir asmeniškai sau, Rita Patalavičienė sako: „domėkis savo gyvenimu, nes esi vienintelė, kuri gali šį bei tą su juo padaryti.”

Kai išgirdau, kad ji išdrįso savo gerą gyvenimą keisti į dar geresnį, pagalvojau: nuostabu! Tik kūrybiška ir smalsi asmenybė gali būti atvira savo gyvenimui ir jo pokyčiams. Juk žmogus pats nusistato sau koks yra jo gyvenimas – geras ar prastas, tik jis pats sprendžia ar nori ir kodėl nori gyventi geriau. Vieni savo gyvenimą  bando pagerinti iš desperacijos, skurdo, nepritekliaus, kitiems atspirties taškai yra kitokie. Rita yra toji, kuri savo gyvenimą laikė geru, net puikiu. Palaipsniui ir neskubant, atėjo suvokimas, kad išmokstant kažko naujo, tobulėjant, įgyjant naujų kompetencijų, priimant iššūkius, gyvenimas tikrai keisis. Ir, aišku, tik į dar geresnę pusę. Svarbu yra išsiaiškinti savo poreikius. Ir neskubėti.

Rita, klausantis Jūsų, susidaro įspūdis tarsi Jumyse sroventų rami ir užtikrinta tėkmė. Tarsi žinotumėt kažkokią paslaptį. Minėjote, kad pirma mintis galvojant apie save būtų „mokanti išlaukti“ Kas tai yra?

Tai nėra tiesiog pasyvus sėdėjimas ir laukimas. Tai yra kryptingi veiksmai link tikslo, tik reikiamu tempu, nesiblaškant, nuosekliai dėliojant veiksmus, kaupiant žinias, apsupant save reikiamais žmonėmis ir mėgaujantis procesu kuriant kokybišką rezultatą. Mokėjimas išlaukti yra įsitikinimo ir asmeninės praktikos dalis. Tiesiog naujiems dalykams turi ateiti laikas. Reikia suprasti ar tai ką šiuo metu turi, ką veiki tau padeda ar kenkia. Ar tai tave tenkina. Jei ne, pradedi pokyčius. Sąmoningai ir tikslingai. Nes pokyčiai atsiranda iš atsigręžimo į save, į savo vidinius poreikius.  Laikas savirealizacijai ateina realiai.

Ar tai galima būtų pavadinti Jūsų „IŠDRĮSAU PRADĖTI“? 

Taip. Nes ateina momentas, kai supranti, kad  tai, ką veiki dėl to, kad REIKIA, nebetenkina. Daugiau kaip 20 metų dirbau ir tebedirbu vadovaujantį ir tikrai įdomų darbą, kuris man labai patinka. Bet nukentėjo mano asmeninė pusė, kuri pareikalavo sau dėmesio. Ir aš mąsčiau, ką galiu padaryti ne dėl darbo, bet dėl savęs.

Supratau, kad atėjo laikas atsigręžti į tai, ko aš NORIU. Ir tas NORIU buvo leisti laiką, ne tik darbe, bet ir skirti jo savęs pažinimui, užmegzti naujas pažintis bei atgaivinti senas. Taip prasidėjo mano „Išdrįsau pradėti“. Tai buvo mokymai, susiję su asmeniniu augimu, sportas, 3 metai be saldumynų, kūno bei savijautos pokyčiai, šeimos sukūrimas, sprendimas esant vyresnei nei 40 metų susilaukti kūdikio.  Baigiau Tarptautinės koučingo organizacijos (ICF ) akredituotus mokymus ir tapusi koučingo specialiste įgijau galimybę savo sukaupta patirtimi bei žiniomis dalintis su klientais. Ir man tai labai patinka. Turiu dar vieną norą, sugalvotą moterų konferencijoje „Veikli“– stovėti scenoje ir dalintis savo istorija, kuri taip pat kažką gali įkvėpti, kaip kažkada mane įkvėpė kitų moterų istorijos ir jų pasiekimai. Tikiu, kad ir tai įvyks.

Ar Jums pavyko išdrįsti iš pirmo karto?

Gal ir keistai skambės, bet pavyko. Gal dėl to, kad neskaičiavau kiek kartų bandžiau, kokių pastangų reikalavo kylantys iššūkiai. Tiesiog dariau. Nes dariau dėl to, kad NORIU, kur reikia mokėjau palaukti,  nepanikuoti. Laikui bėgant supratau, kad kokybinis santykis yra svarbesnis, išmokau pasitikrinti ar tai kas sudomino ir yra tai, ko noriu, ar galiu kažką keisti. Pokyčiai vyko visose srityse. Kūdikio atėjimas labai pakoregavo ne tik mano laiką, bet ir supratimą kaip su tuo laiku elgtis, padėjo man susidėlioti prioritetus kas man yra svarbiausia ir dirbti ties tuo. Aš nebijojau klausytis savo vidinio balso ir jam paklusti. Kai pradedi daryti tai, ką NORI, nustoji vertinti ar tai sunku. Tiesiog darai. Ir tai pavyksta.

Dažnai girdime, kad žmogus, pasiryžęs pokyčiams, staiga sustoja, suabejoja ir grįžta prie senojo gvenimo, senų įpročių. Ką galėtumėte tokiems pasakyti?

Nereikia mesti ir grįžti. Tai ką jau sukaupėme  po to, kai išdrįsome daryti pokyčius, mus pakeičia. Niekada nebebūsime tokie, kokie buvome. Todėl jei sunku, reikia tiesiog sustoti, pailsėti, pagalvoti ar tikrai eini ten, kur norisi. Jei paaiškės, kad ne ten, tiesiog pakoreguoti tikslą. Tikslas juk mano ir aš geriausiai galiu jausti  bei žinoti ko noriu. Ir niekas neuždraudė man to tikslo laike, aplinkoje, įvykiuose pasitikrinti ir įsivertinti, o jei reikia ir pakeisti.

Svarbu, kad  jaustum, jog to tikrai NORI.

Kaip dabar jaučiatės dėl to, kad išdrįsote? 

Puikiai. Nes atsirado balansas tarp darbo ir mano asmeninių poreikių. Turiu galimybę skirti laiko sau, savo šeimai, dirbti mėgstamą darbą bei dalintis savo sukauptomis žiniomis, patirtimi su kitais. Džiaugiuosi ir mėgaujuosi tuo, ką turiu šiandien. Ir žinau, kur NORIU būti ir ką NORIU turėti rytoj. O kai iš aplinkinių girdžiu komplimentus ar įvertinimus, kad spinduliuoju vidinę ramybę, esu harmoninga, turiu savo gyvenimo viziją, kurios kryptingai siekiu, tai dar kartą patvirtina, kad einu teisingu savo keliu.

Ar galėtumėte pasidalinti savo artimiausia veikla?

Aš noriu kalbėti apie tai, koks yra svarbus savęs pažinimas, kaip svarbu atpažinti, kiek esi priklausomas nuo kitų, kiek esi įtakojamas aplinkinių  nuomonės. Jau greitai startuos mano nauja mokymų programa: “Kaip atrasti aukso vidurį: moteriškumas, šeima, karjera?” Noriu, kad po mokymų dalyvės išeitų su aiškiu žinojimu ką nori veikti su savo gyvenimu.

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojoms, kurios nesiryžta pokyčiams?

Jei ko nors norite, nebijokite daryti. Ir negalvokite, kad  esat kažkam “per sena”. Planuokit ir nebijokit keisti planus. Būkit lanksčios. Pamėginkite į savo darbo kalendorių pirmiausia surašyti jums malonias veiklas, o tarp jų – darbą. Pamatysite, kaip gyvenimas  įgys naują spalvą. Domėkitės juo, nes esat vienintelė, kuri galit šį bei tą su savo gyvenimu padaryti.

Ačiū už pokalbį!