6

Alytuje užaugusi Rasa Butkevičiūtė – ambicinga verslininkė ir mylinti mama, kelionių entuziastė bei gamtos mylėtoja. Jos patirtis versle siekia daugiau nei 15–ka metų, o tarptautinių partnerių sąraše yra tokios šalys kaip Vokietija, Austrija, Rusija, Latvija, Estija, Baltarusija, Turkija, JAV.

Rasa teigia nebijanti ieškoti nestandartinių verslo ir partnerystės kelių, o pasirinktose veiklose visuomet pasikliaujanti savo nuojauta. Šiandien jį vykdo ne vieną asmeninį verslo projektą, o svarbiausias iš jų – „No Plastic World“.

Papasakokite trumpai apie save

Esu laiminga ir sąmoninga moteris, dvylikametės mama, verslininkė. Prieš devynerius metus pradėjau domėtis investavimu į žaliavas, o prieš šešerius – pradėjo veikti mano pirmoji el. parduotuvė. Visus tuos metus daug dėmesio skyriau dvasiniam tobulėjimui, investavau į tarptautinius verslumo ir verslo psichologijos mokslus, turėjau ne vieną verslo praktiką.

Šiuo metu esu projekto „No Plastic World“ iniciatorė. Pirmoji į Baltijos šalių rinką atvedžiau ekologiškus gaminius „Stasher“, kurie leidžia pakeisti dalį buityje naudojamo plastiko.  Siekiu imtis verslo, kuris kuria pridėtinę vertę – naudą rytojui, kuriame gyvens mano dukros vaikai ir vaikaičiai. Ir, žinoma, mokausi toliau!

Kas yra jūsų „IŠDRĮSAU PRADĖTI“?

Tai – pasiryžimas pasitraukti iš situacijos, kurioje buvau nelaiminga. Inicijavau pokyčius ne tik profesiniame, bet ir asmeniniame gyvenime. Prisiėmiau atsakomybę už savo ir savo dukros ateitį.

Esminiai sprendimai buvo priimti per 3 – 4 mėnesius. Toliau viskas vystėsi itin intensyviai – prasidėjo naujos veiklos, idėjos, kūryba ir įgyvendinimas. Kadangi dariau tai, kuo tvirtai tikėjau, tai mane kasdien skatino žengti sparčiau ir tvirčiau. Pasitikėjimas savimi augo su kiekvienu žingsneliu.

Kaip dabar jaučiatės dėl to, kad išdrįsote?

Džiaugiuosi dėl visų savo padarytų sprendimų, o kartu nesigailiu ir dėl klaidų, kurių nė vienam nepavyksta išvengti. Be jų šiandien nebūčiau ten, kur dabar esu.

Didžiausia vertybė – tai, kad dabar galiu skirti daug daugiau laiko savo dukrai ir sau. Žinoma, mano pažinimo kelias anaiptol dar nesibaigė ir, veikiausiai, niekad nesibaigs. Juk kuo daugiau žinai, tuo, supranti, kad daugiau nežinai, ir tai yra puiku!

Ko teko išmokti, pradėjus žengti pokyčio keliu?

Samdomuose darbuose iki tol daugiausiai dirbau su verslo klientais, todėl pradėjus savo veiklas teko gilintis į tai, kaip įvesti produktus į rinką ir pasiūlyti juos B2C segmentui. Rinkausi plataus profilio modulinius mokymus, kurie leido išgryninti esminius verslo pamatus bei užmegzti labai naudingas pažintis.

Kad Nouri Stasher kūrėja ir Rasa Butkevičiutė

Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėjusi pokyčius? Kokią didžiausią nesėkmę teko patirti?

Kaip ir kiekvienas, kuris iš samdomo darbo pereina į nuosavą verslą ar naują veiklą, susidūriau su nenumatytomis išlaidomis, kurias turėjau dengti iš savo kišenės.

Didžiausia nesėkmė – neteisingai parinktas produktas Lietuvos rinkai. Vieną verslą teko uždaryti ir nueiti į didelį minusą. Visgi, net ir šią patirtį šiandien vertinu pozityviai – nuostoliai suteikė vertingas pamokas, kurias taikau tolimesnėse veiklose.

Ką darote, kai nebeturite jėgų, ir norisi viską mesti ir grįžti į „ten“ (laiką prieš pokyčius)?

Pirmiausiai atsitraukiu nuo tos veiklos ir ilsiuosi, stengiuosi neužsisukti toje pačioje problemoje. Tokiais momentais visuomet prisimenu posakį iš vienos puikios anekdotinės situacijos.

Ateina žydas pas rabiną ir verkia: „Padėkite, rabine, mano gyvenimas griūva – versle vien tik nesėkmės, žmona išėjo pas meilužį, sūnus įniko į narkotikus...“ Rabinas jo išklausęs sako: „Grįžk namo iš užsirašyk frazę ant durų – „ne visada taip bus“.

Po metų eidamas gatve tas pats žmogelis sutinka rabiną, prilekia prie jo šypsodamasis ir bučiuoja rankas: „Ačiū jums, rabine, jūs man taip padėjote! Viskas klostosi puikiai – verslai tik auga, žmona sugrįžo namo, sūnus susitvarkė...“ O Rabinas jam sako: „Pareik namo ir perskaityk dar kartą, kas ant durų parašyta.“

Juokas juokais – šitą frazę kartoju sau kaip mantrą. Ne visada taip bus. Viskas praeina – tiek gera, tiek bloga, o ryte visuomet pateka ta pati saulė.

Kiek laiko šiandien skiriate darbui, o kiek – poilsiui?

Tai labai priklauso nuo veiklos etapo. Tarkime, verslo įvedimas, naujas projektas visada pareikalaus daugiau laiko nei jo palaikymas ar plėtra. Kadangi šiandien man labai svarbi mano sveikata, stengiuosi įsivesti sąmoningą darbo ir poilsio kontrolę. Šiuo metu dirbu iki 8 val. kasdien, o savaitgaliais – iki 6 val.

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojoms, kurios nesiryžta pokyčiams?

Paverskite svajones tikslais! Jeigu kažkam tai pavyko, gali pavykti ir jums. Juk turite tas pačias 24–ias valandas paroje!

Mano patarimas: nors ir nedrąsiai, ženkite bent mažą žingsnelį. Tai – jau kelionės pradžia, kuria turėtumėte mėgautis. Ir būtinai – drąsiai klauskite. Yra daug daugiau žmonių, kurie mielai padės ir dalinsis patirtimi, nei kartais mums gali atrodyti.