Parengė: Irma Vosylienė

„DĖKINGUMO“ bei „SĖKMĖS“ žurnalų autorė Lina Nikitinaitė sako esanti savotiška Dėkingumo ambasadorė, įsimylėjusi neverbalinę komunikaciją. Ji teigia, jog būtent šios žinios į jos gyvenimą pritraukė sėkmę.

Moteris, viešojoje erdvėje labiau žinoma Linos Niki vardu, drąsiai pasakoja apie pokyčių pradžią. Atviraudama apie savo „Išdrįsk pradėti“, ragina skaitytojus priimti save tokius, kokie esame, siūlo dažniau dėkoti ir teigia, kad dėkingumas yra vaistas nuo nemalonių gyvenimo įvykių.

Santykių pabaiga – naujų pokyčių pradžia

„Mano „Išdrįsk pradėti“ akimirka buvo pakankamai dramatiška“, – prisiminė moteris daugiau kaip prieš pusantrų metų įvykusias skyrybas su tuometiniu vaikinu. „Atostogos Gran Kanarijoje. Naktis. Ir  mano vaikino žodžiai „nebenoriu su tavimi būti“... Tą naktį supratau: nebeturiu ką prarasti. Dar dirbdama su DofE Lietuva programa, skirta jaunimui nuo 14 iki 24 m.,  brandinau mintis apie pokyčius, o skyrybos su vaikinu visa tai tik paspartino. Mintys įgavo formą: nusprendžiau išeiti iš darbo, pailsėti, sudėlioti strategiją, kaip man elgtis ir ką veikti ateityje. Neprabėgus nei dviems mėnesiams susiradau mentorę, pradėjau išnaudoti kitą savo aistrą – rašymą. O šiandien visur ir visuomet pritaikau 3 savo aistras: rašymą, dėkingumą ir neverbalinę komunikaciją“, – pokalbio metu atviravo L.Nikitinaitė.

Norite nesirgti - kasdien vartokite dėkingumą

Lina Nikitinaitė – tokia pat asmenybė, kaip ir tu: mėgstanti bendrauti, skaityti, rašyti bei noriai besidalinanti savo žiniomis su kitais. Pagrindinėmis savo gyvenimo vertybėmis įvardijanti meilę, pagarbą ir nuoširdumą, prisipažįsta esanti įsimylėjusi kūno kalbą bei sako negalinti įsivaizduoti savo gyvenimo be dėkingumo jausmo.

Už kiekvieną gyvenimo akimirką dėkojanti bei socialinėje platformoje „Facebook“ apie tai drąsiai pasakojanti Lina prisimena prieš dešimtį metų išgirdusi lemtingus žodžius ir teigia, kad iki šiol vadovaujasi gautu patarimu.

„Kai draugas man pasakė 2 žodžius: „Stebėk kūną“, tąkart jie taip surezonavo, kad prabėgus dešimčiai metų, vis dar tai darau – stebiu kūną. Skaitau ne tik savo, bet ir kitų žmonių kūno kalbą. Negaliu liautis to dariusi – tai tapo mano aistra. Esu edukologė / suaugusiųjų mokytoja, todėl neverbalinė komunikacija ypač svarbi mano darbe. Tai labai plati tema, suteikianti iki 93% informacijos apie žmogų. Deja, apie ją mes domimės vis dar nepakankamai. Kūnas pasako be galo daug, jis nemoka meluoti, tuo tarpu žodžiais mes galime pagražinti tiesą mums patogia linkme.

Analizuodama žmonių kūno kalbą, berašant magistrinį darbą, supratau, jog žmonėms sunku priimti save tokius, kokie jie yra. Mes nesijaučiame dėkingi savo kūnui, mums supantiems žmonėms ir už tai, kas vyksta mūsų gyvenime, dažnai dėl to, kad nesijaučiame laimingi – pritraukiame ligasׅ“, – įsitikinusi ji.

„Drąsiai teigiu taip todėl, kad šios patirtys asmeniškai išgyventos. Išgyventos ir išgytos, vos tik atradau dėkingumo galią. Ir norintiems būti sveikais sakau: „Norite nesirgti, kasdien vartokite dėkingumą“, – plačia šypsena pasidalinusi patarė pašnekovė.

Dėkingumas – sėkmingų žmonių įprotis

„Į mano gyvenimą dėkingumas atėjo tuomet, kai pradėjusi analizuoti sėkmingų žmonių įpročius pastebėjau, kad vienas iš jų yra dėkingumas“, – sako Lina, pradžioje turėjusi įsitikinimą, kad sėkmingi žmonės kasdieniniam dėkojimui neturi laiko.

„Naiviai maniau, kad sėkmingi žmonės neturi tam laiko ir nemato prasmės tai daryti. Tik pati pradėjusi praktikuoti dėkingumą, supratau, kiek daug pridėtinių verčių gauname savo gyvenime, kai jaučiamės dėkingi, dar prieš tai, kol tai gavome.

10 metų kiekvieną dieną rašydama dėkingumo sąsiuvinius, užrašų knygeles ir naudodama kitus būdus, supratau, kad nei vienas iš jų, nei visi kartu nėra patogūs mano praktikoms“, – apie pradžią vedančią į pokyčius, pasakojo pašnekovė.

Pasak pašnekovės, vieną vakarą ji susimąstė, jog atliekamoms praktikoms jai prireikia net keletos užrašų knygelių. Šis nepatogumas ir buvo priežastis susikurti sau patogų ir pritaikytą saviems poreikiams įrankį „Dėkingumo žurnalą“.

Moteris tikina supratusi, kad dėkingi žmonės – laimingi žmonės, todėl siekia, jog šią žinutę išgirstų ir suprastų kuo daugiau žmonių.

Kurdama šiuos žurnalus Lina pasitelkė savo suvokimą apie tai, koks turi būti tinkamas įrankis praktikoms ir pratimams atlikti. Pirminiu žurnalo variantu pasidalino su draugėmis ir po poros mėnesių bandymų sako pastebėjusi, kad žurnalas – tikrai geras įrankis požiūrio į save keitimui ir dėkingumo išreiškimui.

„Dėkingumą praktikuojantys žmonės tampa pozityvesni, sąmoningesni, mato daugiau galimybių, mažiau serga, gerėja jų santykiai su aplinkiniais, o svarbiausia – jie priima save tokius, kokie yra. Dažnai mes esame nelaimingi, kaip tik dėl to, kad nesidžiaugiame savimi, tuomet ir aplinka mums atrodo nemaloni, matome tik tamsius atspalvius, taip pritraukdami nelaimes, ligas ir kitus nemalonius įvykius į savo kasdienybę“, – pridūrė ji.

„Dėkingumo“ ir „Sėkmės“ žurnalų pagalba skatinu išsiugdyti ne tik dėkingumo įprotį, bet ir kitus teisingus įpročius, prisidedančius prie kokybiškesnio gyvenimo“, – spinduliuojanti charizma bei noru gyventi ir tuo pačiu pilna vidinės ramybės, prisipažįsta Lina Niki.

Sudėtingiausias darbas – su savimi

Pašnekovės nuomone, didžiausias iššūkis pokyčių pradžioje buvo įveikti asmenines baimes bei nusistovėjusias programas. „Sunku pakeisti tai, ką nuo vaikystės įdiegė šeima, visuomenė, mokykla, todėl kasdien dirbdama su savimi stengiuosi tai pakeisti. Bet didžiausias iššūkis ir yra darbas su savimi “, – teigė pašnekovė.

„Iš tikrųjų, visi lobiai, visos galimybės bei talentai slypi mumyse. O štai, kaip juos išnaudosime, priklauso nuo mūsų noro ir išradingumo. Jeigu klaustumėte manęs, ar aš jau išnaudoju savo talentus 100%? Atsakyčiau: Tikrai ne! Kadangi kasdien susipažįstu su savimi iš naujo: sužinau kas man patinka, kas mane erzina, vis labiau įsiklausau į savo vidų. Supraskime, kiekvienas esame unikalūs ir kiekvienam skirta vieta po saule – pasinaudokime šia galimybe tinkamai“, – besišypsodama palinkėjo Lina.

Sunkioms akimirkoms nepakanka laiko

„Manau, kad mano pokyčių startas pavyko iš pirmo karto. Niekada nesiblaškiau, nežiūrėjau atgal, tik į priekį. Ieškojau kelių ir būdų, ką galėčiau padaryti, sužinoti ar išmokti daugiau, kad pakelčiau savo vertę, tik taip galiu būti naudingesnė visuomenei“, – atskleidė savo pokyčių motyvus Lina.

Moteris juokiasi ir sako nesanti kažkuo ypatinga, netgi ir jos gyvenime pasitaiko sunkių akimirkų. Savo stiprybe ji laiko vidinę ramybę: susidūrus su sunkumais visuomet stengiasi išlikti rami ir „nepamesti galvos“. Ilsėdamasi namuose ar gamtos prieglobstyje, Lina sako ypač dažnai išnaudojanti terapines rašymo galias.

„Išrašau viską: mintis besisukančias galvoje, širdį užvaldžiusias emocijas... ir meldžiuosi, prašydama Dievo išminties suprasti, kokią pamoką turiu išmokti esamoje situacijoje. Sakoma, kai prašai, tai ir gauni. Atsakymas ateina ženklais: video, knygomis, kartu su žmonėmis arba jų pasakytomis frazėmis. Viskas išsisprendžia. Negaliu ir neleidžiu sau ilgai liūdėti, nes laikas šioje žemėje ribotas, o nenuveiktų veiklų daugybė.“

Geriausias receptas: Imti ir daryti

„Ar linkėčiau kiekvienai mano situacijos? Tikrai ne, tačiau palinkėčiau kiekvienai aprašyti savo gyvenimo scenarijų.

        Įsivaizduokite:

        KAS BŪTŲ, jeigu, išeitumėte iš darbo?

        KOKS GYVENIMAS BŪTŲ, jeigu liktumėte dirbti tame pačiame darbe?

Dažna priežastis nesiryžti pokyčiams būna finansiniai pokyčiai. Tuomet vertėtų susidaryti planą, kuriame atsispindėtų finansinis laikotarpis (pvz., po 6 mėn. turėsiu X Eur sumą). Šio plano laikymasis leis pradėti norimą veiklą ir tuo pačiu neįtakos gyvenimo standartų.

Galvojant apie pokyčius svarbiausia sau atsakyti į klausimą, KODĖL aš to noriu? Atsakius į jį, suprasime, kokia didi galia slypi po juo.

Seneka yra pasakęs: „Visos baimės egzistuoja mūsų vaizduotėje, ne realybėje.“ Trumpai tariant, nežinau geresnio recepto nei IMTI IR DARYTI. Mažiau klausykite, ką sako kiti, dažniau įsiklausykime į tai, ką kalba mūsų širdis“.