Parengė: Irma Vosylienė

asmeninėNuotr. asmeninio archyvoTiriamuoju žvilgsniu žmonių veiduose nardanti, smulkutė moteris, žmona, mama ir veidotyros specialistė Lina Bulatova, savo aistrą skaityti veiduose užkoduotą informaciją atrado daugiau nei prieš 5-erius metus. Šiuo metu aktyviai dirbanti su žmonėmis, kuriems reikia pagalbos renkantis profesiją, išsiaiškinant savo gebėjimus, talentus, tinkamas asmenybei sritis, Lina dalijasi savo pokyčių pradžios istorija.

Noras padėti tiems, kam reikalinga pagalba

„Kiek pavyksta prisiminti save, visada buvo noras padėti žmonėms. Vėliau supratau, kad padėti reikia tik tiems, kuriems reikia, nes kartais kitiems pagalba visiškai nereikalinga. Noriu, kad besikreipiantieji išties būtų tie, kurie ieško atsakymų. Kaskart su kiekvienu atveju, kuris yra indvidualus sužinau net tik kažko naujo, bet ir esu laiminga galėdama padėti sprendimo ieškančiam klientui“, – pasakoja Lina.

Domėjimas žmogaus fenotipu paskatino išdrįsti mokytis veidotyros

Lina džiaugiasi, kad darydama tai ką daro šiandien, yra laiminga.

„Mano veikla man yra tartum oro gurkšnis kasdienybėje. Veidotyra susižavėjau todėl, kad tai mokslas padedantis atskleisti kiekvieno iš mūsų prigimtinius ir esminius asmenybės aspektus. Veide atsispindi išsamus žmogaus charakteris, talentai, gebėjimai, netgi elgesio modelis. Iš veido bruožų galime parinkti tinkamą profesiją. Išties veide įrašyta daugybė svarbios informacijos, telieka išmokti ją iškoduoti ir perskaityti.

Visada domėjausi žmogaus fenotipu: juk smalsu, kuo kiekvienas žmogus esame ypatingas. Kas lemia mūsų vienokius ar kitokius veiksmus, elgesį. Dar dirbdama darbuotojų atrankų specialiste, aktyviai tuo domėjausi. Teko sutikti labai daug įdomių ir skirtingų asmenybių. Vėliau pastebėjau juos vienijančius veido bruožus, atkreipdavau dėmesį, jog su panašiais veido bruožais žmones vienija panašios būdo savybės. Toks žmonių veidų tyrinėjimas ir dėsningumų ieškojimas mane vertė „kapstytis“ giliau.

Gal tuomet neradau tam laiko, tačiau tas žinių troškimas niekur nedingo. Tik išėjusi vaiko priežiūros atostogų pradėjau mokytis veidotyros. Džiaugiausi, kad sugebėjau suderinti dvi veiklas: motinystę ir savo naujosios aistros auginimą.

Drąsiai galiu teigti, kas veidotyra, kaip profesija pati mane susirado, paauglystėje nebuvau apie tai girdėjusi, nes tikiu, kad jeigu tik būčiau išgirdusi, būčiau nebepaleidusi iš savo gyvenimo, jau ankstyvoje jaunystėje.“fotografas rimas sukarevičiusNuotr. R. Sukarevičiaus

Didžiausias iššūkis ir pasiekimas suprasti save

„Veidotyra tapo ne tik mano gyvenimo lūžiu, bet ir iššūkiu – suprasti save. Didžiausias pasiekimas tai, kad man pavyko: supratau ne tik save, išmokau priimti aplinkinius tokius, kokie jie yra, bet ir asmeniniai santykiai dėka veidotyros pagerėjo. Santykiuose su vyru tapo žymiai lengviau, kai supratau, kokie jo gyvenimo siekiai, talentai, gebėjimai, tapo paprasta žinant tai, ir gebant priimti ir papildyti vienam kitą. Išties poroms būna sunku kartu, nes susitinka dvi asmenybės, tačiau pažinus vienas kito charakterio ypatumus galima laviruoti.

Į veidotyros mokslus stačia galva

Lina juokiasi prisiminusi pačią pradžią: „Tik sužinojusi apie organizuojamus mokymus, nėriau stačia galva. Nesvarbu buvo nei kaina, nei laikas, kurį teks investuoti. Intuityviai jutau, kad veidotyra yra mano svajonių profesija ir veikla, kuria užsiimant man niekuomet nebus nuobodu. Sertifikatą įgyjau daugiau nei prieš du metus, o laimę teikia žinojimas, jog neveltui: žmonės manęs ieško, ieško atsakymų į jiems svarbius klausimus, nes jiems įdomu. Per pora metu pasitikrinau ir save: veidotyra man tinka ir patinka, ir tai yra Mano ir Man.

Mokslas, kuris patvirtina, kad bet koks kitoks bruožas nei pas kitus nėra negražu, ar nepriimtina, leidžia suvokti, kad visi turime įgimtų ir įgytų savybių, o keičiantis gyvenimo būdui, ar patyrus didelių išgyvenimų, pasikeičia ir tam tikri veido bruožai, argi tai nepribloškia? O kiek daug mes dar nežinome apie save! Žmonės smalsios būtybės. Supratusi, kad tokia paslauga išties reikalinga, pradėjau kurti internetinę svetainę, artimiausiu metu startuosiu dar platesnei auditorijai, nei iki šiol.

Norint judėti, tereikia žengti pirmą žingsnį.

Pasidomėjus Linos, kokie buvo pirmieji žingsniai, kuriuos ji padarė, kad atsidurtų čia, kur dabar yra, ji nusišypsojusi atsakė, jog tiesiog išdrįso.

„Išdrįsau būti kitokia, eiti pirmyn, nekreipdama dėmesio į komentarus. Tikėjau ir pasitikėjau savimi. Norėjau to, nes man reikėjo būtent šios veiklos, šių žinių ir jausmo, kad galiu būti naudinga. Gyvenimas yra judėjimas, o norint judėti tereikia žengti pirmąjį žingsnį, džiaugiuosi, kad išdrįsau“.

fotografas rimas sukarevičius 2Nuotr. R. Sukarevičiaus Pokyčiams svarbus šeimos palaikymas.

„Vyrui buvo sunku suprasti mano veiklą ir jos subtilybes. Kartais atrodo, jog ir dabar dar ne iki galo aišku. Žinoma, norėtųsi daugiau palaikymo, daugiau įsitraukimo ir domėjimosi tuo ką darau, kuo kvėpuoju. Draugai ir pažįstami ilgai tai vertino lyg žaidimą, ar pramogą. Klausdavo ar noriu jiems kažką papasakoti apie jų asmenybes. Tačiau paslaugas teikiu tik tiems, kam to reikia: kas ieško santykių augimo, nori keisti profesiją ir nežino kokią pasirinkti. Norintiems suprasti savo asmenybės fenotipą, veidotyra yra kaip tik, toks mokslas, nes jo pagalba galime gilintis į žmogaus prigimtį,“ – pasakoja veidotyrininkė.

Žiūrint iš šiandienos perspektyvos tuometinei sau pasakyčiau: – „tau viskas bus gerai, pirmyn“.

„Džiaugiuosi gilindama savo žinias ir dėkoju tiems, kas prisideda prie mano augimo, kas padeda man tobulėti ir tiems, kas tobulėja kartu su manimi. Sau šiandieną dėkoju už drąsą, už tai, kad prieš 2 metus išdrįsau. Nenustoju savęs skatinti eiti pirmyn,  nesustoti ir rasti dar daugiau laiko, tam kas mane įkvepia. Žinoma, labiausia įkvepia žmonių atsiliepimai po to, kai jiems pateikių jų asmenybės analizę, remiantis jų veido bruožais. Kartais žmonės negali patikėti iš kur aš tai žinau,“ – juokiasi pašnekovė.

Kai žinai ko nori, veikla pati tave susiranda.

„Ieškantiems pokyčių ir permainų, manau pirmiausia reikia žinoti ko nori, o jau tuomet veikla pati tave susiras. Visko ko reikės, tik drąsos ir laiko. Laiko mokymams, darbui, laiko sau. Skamba paprastai, tačiau nėra paprasta, bet su šiek tiek pastangų išties įmanoma.

Gyvenime vadovaujuosi taisykle: geriau nepadaryti iki galo, nei iš viso nebandyti daryti.

Ir Jums linkiu išdrįsti, nes jei ne Jūs, tai niekas kitas už Jus neišdrįs. Kiekvienam ateina savas laikas. O kiek kiekvienam reikės laiko, sprendžiame individualiai, tik nepamirškite atėjus tinkamam metui – IŠDRĮSTI.“