Parengė: Irma Vosylienė

nuotr.aut. n.koinova Nuotr. N. Koinovos„Mokslas – mūsų šalies ateitis,“ – drąsiai teigia Marija Meišutovič-Akhtarieva (28 m.). Aktyvi jauna moteris, mama šiuo metu mokosi Kauno Technologijos universiteto Aplinkosaugos katedros 3-ajame kurse. Doktorantė, nuo 2011 m. Totorių jaunimo bendrijos „Duslyk“ pirmininkė, puikiai tarpusavyje suderina veiklas ir prisiimtas atsakomybes. Aktyviai užsiimti moksline veikla Mariją skatina noras rasti atsakymus, o ryžtingiausiems gyvenimo pokyčiams motyvuoja pergalės.

Gyvenimo pokyčiai verčia iš naujo sudėlioti prioritetus

„Sunkiausias gyvenimo laikotarpis buvo kai sužinojau apie savo nėštumą. Ne todėl, kad bijojau būti mama, ne dėl atsakomybės, kuri ateina kartu su mažu žmogumi, bet dėl to, kad teko priimti sprendimą dėl savo studijų tęsimo. Iki tol man studijos buvo be galo svarbus dalykas. Teko svarstyti: Ar norėdama tęsti mokslus turiu aukoti šeimą, ar siekdama šeimos turiu stabdyti mokslus? Teko iš naujo sudėlioti prioritetus“, – apie savo pokyčių pradžią pasakojo Marija.

„Gyvenant šiuolaikiniame pasaulyje, manau, jog viskas įmanoma ir viską galima pasiekti, tik kyla dilema, kaip tai padaryti? Derinti, aukoti ar kažkaip išlaviruoti?

Visuomet buvau tas žmogus, kuris planavo ateitį. Visus dalykus planavau į priekį: turėjau savo tikslus ir buvau 100 procentų įsitikinusi, kad viskas taip ir vyks (kaip visada, pagal mano planą). Toks pasitikėjimas savo jėgomis turbūt užaugo kartu su iš aplinkos dažnai girdimais žodžiais „tu tikrai daug ką turi pasiekti“, „tau pavyks“, „einanti kiaurai sienas“. Todėl sužinojus, jog laukiuosi, bijojau apie tai prasitarti. Buvo sunku pasakyti kitiems, kad gyvenimo planai keičiasi (ir ne visai pagal pradinį mano planą). Ne visi šeimos nariai palaikė mano užmojį tęsti studijas, vykdyti visuomeninę veiklą būnant vaiko priežiūros atostogose, bet aš nusprendžiau, jog darysiu būtent taip. Ir tai buvo naujasis mano planas. Žinoma, sakau atvirai, buvo išties sunku, tačiau gimus vaikeliui žinojau, kad noriu būti savo vaikui pavyzdžiu: mažiau kalbėti, bet savo ketinimus rodyti veiksmais. Siekiau, kad jam paaugus jis suprastų: jeigu tu nori, tu surasi būdą, kaip tai įgyvendinti.

Praėjus dviems savaitėms po vaikelio gimimo vėl ėmiau lankyti paskaitas. Fiziškai tai buvo bene sunkiausias laikotarpis, skaudėjo visą kūną, buvau pavargusi ir nuolat skubanti nuo tikslo prie tikslo, – prisiminimais dalinosi moteris. – Į sesijas vykdavau su sūnumi, prie universiteto nuomojamame bute palikdavau jį savo mamos priežiūroje ir skubėdavau į egzaminus, po jų – atgal maitinti vaikelio. Pamenu tą išsekimą, bet noras tęsti visuomeninę veiklą, ir pagal galimybes dalyvauti renginiuose, buvo stipresnis. Todėl kiekviena tokia pergalė prieš save ir veikloje be galo gelbėjo ir stipriai motyvavo nepasiduoti einant į priekį,“ – patirtimi dalijosi Marija.nuotr.aut. n.koinova Nuotr. N. Koinovos

Svečioje šalyje suderino motinystę ir aktyvią mokslinę veiklą

„2019 m. gegužės 21 d. Man buvo įteiktas LR Kultūros Ministro padėkos raštas už aktyvią veiklą, plėtojant Lietuvos totorių kultūrą, tradicijas, papročius bei kultūros dialogo skatinimą visuomenėje. Tąkart išties didžiavausi savimi.

2019 m. rugpjūtį dalyvavau tarptautinėje mokslo konferencijoje „ISES ISIAQ 2019“. Tai didžiausia tarptautinė mokslo konferencija, kurią organizuoja Tarptautinė ekspozicijos mokslo draugija (International Society of Exposure Science, ISES, JAV) kartu su Tarptautine patalpų oro ir klimato asociacija (International Society for Indoor Air and Climate, ISIAQ, JAV). Konferencijoje už geriausiai pristatytą stendinį mokslinį darbą man buvo įteiktas „POSTER AWARD“ laimėjimas.

Na o vėliau teko priimti sprendimą išvykti į stažuotę, į kitą šalį su vaiku. Pagal  Erasmus mobilumo programą išvykau į Kipro Technologijos universitetą, kuriame vienas iš mano studijuojamų dalykų buvo biostatistika. Mobilumo programos metu ne tik lankiau paskaitas, bet ir aktyviai dalyvavau kitoje universiteto veikloje. 2019 m. rugsėjo 11-12 dienomis dalyvavau 1-ajame Nacionalinės Kipro priklausomybių valdybos (NAAC) organizuotame  kongrese „Priklausomybių mokslas“ (angl. „Science behind addiction“) Nikosijoje, Kipre, kuriame priklausomybių valdymo ir prevencijos specialistai iš įvairių Europos šalių dalijosi savo įžvalgomis, patirtimi ir pasiūlymais. Renginyje buvo aptarta mano disertacijos temai itin aktuali informacija.

Dalyvavau praktiniuose mokymuose, organizuotuose įmonės „Exposogas“ tema „Jutiklių taikymas poveikio stebėsenai” (angl. „Application of sensors for exposure monitoring“). Tai buvo labai vertinga galimybė išmokti naudotis nauja įranga bei įgyti naujų naudingų įgūdžių ir patirties, kurią tikiuosi vėliau pritaikyti savo profesinėje veikloje.

Savo mobilumo metu turėjau galimybę išmokti graikų kalbos ir kultūros pagrindus. Labai džiugu, kad mano studijų metu užsimezgė bendradarbiavimas Kauno technologijos universiteto su Kipro technologijos universitetu ir 2020 m. liepos 20-24 d. Pietų Korėjoje, Seule, bus pristatomas mūsų bendras mokslinis straipsnis konferencijoje INDOOR AIR 2020.

nuotr.aut. n.koinovaNuotr. N. KoinovosMotinystę ir veiklą įmanoma suderinti. Būdama vaiko priežiūros atostogose aktyviai mokiausi, rašiau mokslinius straipsnius, kuriuos publikavo aukšto lygio žurnaluose.

Dėkoju tėvams ir vyrui, už jų pagalbą ir palaikymą, nors pradžioje juos teko įtikinti, kad ši veikla man reikalinga tartum oras“.

Sunkumų paskirtis ne liūdinti, bet stiprinti suteikiant drąsos

Paklausta apie sunkumus, aktyvi moteris papasakojo apie savo patirtį: „Paprasta nebuvo, nes nepaisant sunkumų, su kuriais teko susidurti, žmonės aplinkui nesiliovė dalinti patarimų ir aiškinti, kas iš tiesų svarbiausia: „Kam tau to reikia?“, „Imk akademines atostogas“, – girdėdavau nuolat. Kai kurie, matyt, rėmėsi tiesiog savanaudiškomis mintimis apie tai, kas svarbu jiems. Greičiausiai žmonės mano, kad tai, ką jie patys žino, ir yra tiesa, todėl puola pasakoti apie tikrąsias vertybes ir aiškinti, koks svarbus šis pasirinkimas norint gyventi laimingai.

Žinau, kad sunkumai, nusivylimai ir pastangos duotos ne tam, kad mus nuliūdintų ar padarytų paniurusiais, jie tam, kad mus sustiprintų ir padarytų drąsesniais.

Esu dėkinga savo artimiesiems: už palaikymą tėvams, vyrui už pagalbą. Tikriausiai tas nežmoniškai didžiulis noras ir vaiko gimimas davė man jėgas pradėti, veikti ir nesustoti. Pagaliau išmokau vertinti gyvenimą, supratau, ką reiškia ir kokioms savybėmis pasižymi jo kokybė. Ir dar supratau vieną paprastą tiesą: jeigu žmonės mažiau skųstųsi ir dejuotų, tuomet jiems užtektų jėgų nugalėti kliūtis“, – patarė Lietuvos totorė.

Planuoti gyvenimą, nuolat ieškant įkvėpimo šaltinių

„Žvelgiant į save iš šiandienos perspektyvos, didžiuojuosi, kad esu čia, kur atkeliavau. Šiandien labiausiai mane įkvepia mano vaikas, – šypsodamasi priduria, – mamos mane supras ir pritars, kad didžiausias motyvacijos šaltinis yra būtent vaikai.

O jeigu kas nors yra panašiame kelyje kaip aš, arba jau apsisprendė imtis panašių pokyčių savo gyvenime patarčiau išmokti vertinti savo laiką, kokybiškai leisti laisvalaikį, planuoti savo gyvenimą ir nuolat ieškoti įkvėpimo šaltinių“.

Paprašyta pasidalinti patarimu moterims, Marija su šypsena pasidalino motyvacija: „Norint pasiekti to, ko trokšti, reikia atsakyti sau į klausimą, ar tai pozityvus žingsnis į priekį. Nereikia laukti tinkamos progos ar palaikymo iš šalies, reikia imti ir daryti, aiškinant kitiems, kodėl tai tau taip svarbu“.