Parengė: Julija Narvilytė

Praeityje dirbusi įdomų darbą mokesčių srityje, užėmusi vadovaujančias pareigas, Kristina Čelkė – dviejų  vaikų mama, žmona  – nesugebėjo atsispirti savo vidiniam balsui, išdrįso iškeisti samdomą darbą į veiklą, kuri jai sukuria vertę. Tapusi koučingo specialiste ji ne tik visą atsakomybę už savo gyvenimą prisiėmė sau, bet ir padeda tai daryti kitiems, trokštantiems savo gyvenimą keisti iš esmės, bet nežinantiems kaip.

Keleri metai, skirti pasiruošimui (geresniam savęs pažinimui, naujų įgūdžių įgijimui, savo savybių, reikalingų geram koučeriui, stiprinimui), neatbaidė Kristinos nuo veiklos keitimo. Dabar moteris jaučiasi taip, lyg kvėpuotų pilna krūtine ir iš tiesų būtų savo gyvenimo kūrėja.

Tik ieškant sprendimų ateina atsakymai

„Dirbdama vadove vis ieškojau būdų motyvuoti darbuotojus, kėliau sau klausimus, kokias sąlygas reikia sudaryti, kad jie dirbtų tai, kas jiems iš tiesų įdomu, kad jaustųsi atsakingi už savo sprendimus, o ne nuolat klaustų patarimo, kad skyriuje atmosfera būtų įkvepianti kurti. Aš žinojau, kad turiu motyvuoti kolektyvą, tačiau nežinojau kaip. Tuo metu niekas nemokė kaip tapti vadove, įkvepiančia kitus siekti rezultatų. Tad mokiausi savarankiškai“,- susimąsčiusi atsako Kristina.

Besilankydama vienuose mokymuose, skirtuose vadovams, išsamiau susipažinau su koučingu kaip vienu iš metodų, padedančiu stiprinti atsakomybės jausmą komandoje, paskatinančiu ieškoti alternatyvių sprendimo būdų, siekiant pagerinti atmosferą, sutelkti komandos narius siekti bendro tikslo ir, svarbiausia, norint padėti atsiskleisti kiekvienam komandos nariui“, - dalinosi prisiminimais pašnekovė.

Žinios, įgytos vienos dienos mokymuose, paskatino tęsti koučingo mokymus Baltijos koučingo mokykloje ir įgyti ICF koučingo sertifikatą. Baigusi mokslus laisvu laiku straipsnio herojė pradėjo vesti koučingo sesijas. Tai buvo hobis, dabar jau tapęs pagrindine veikla, kuri Kristinai yra prasminga.

Paklausta, kaip galėtų pristatyti kas yra koučingas, dabar jau sertifikuota specialistė įkvepiančiai prabilo, kad tai pokalbis, kuriame visas dėmesys sutelkiamas į klientą ir jo klausimo nagrinėjimą. Koučingo specialistas atvirų klausimų pagalba, jokiu būdu neprimesdamas savosios nuomonės, o siekdamas, kad pačiam žmogui atsirastų aiškumas dėl sprendžiamo klausimo, padeda pažiūrėti iš įvairių perspektyvų, įgalina klientą sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų svarbu, atspindi jo išsakytas mintis ir kartu pateikia bendrą informaciją, išsakytą sesijos metu, akcentuodamas esmines mintis.

Dirbant su geru koučingo specialistu tam tikrą laiką, klientas ne tik išsprendžia jam aktualius klausimus, tačiau pats įgyja įgūdžių norėdamas tobulėti asmeniškai (angl. self-koučingas). 

Nori padėti kitiems, pradėk nuo savęs

„Buvo dvejonių, baimių. Baimė, kad einu į nežinią, neapibrėžtumą, tačiau viduje esanti ramybė ir pasitikėjimas vidiniu balsu paskatino žengti žingsnį į sritį, kurioje gerai jaučiuosi“, – atviravo pašnekovė. 

„Baigusi koučingo mokyklą, supratau savo bėdą, kad norėdama padėti klientui, turiu visų pirma pati save geriau pažinti, sustiprinti savo savybes, mano supratimu, reikalingas geram koučeriui. Todėl ir toliau mokiausi įvairių praktikų, kurios padeda labiau įsiklausyti į save. Kai organizacijoje paskelbė, kad vyks reorganizacija, pajutau, kad atėjo metas pokyčiui. Pasiūlymo likti institucijoje po reorganizacijos nepriėmiau“, – dalinosi prisiminimais pašnekovė.

Geras specialistas niekada nenustoja tobulėti, tad straipsnio herojė ir toliau domisi visa naujausia informacija, o ir nuolat vedamos koučingo sesijos, asmeninės konsultacijos ar vedami mokymai suteikia žinių.

„Dabar užsiimu veikla, kurioje galiu dalintis savo sukaupta patirtimi, įgytomis žiniomis bei kompetencija, su tais, kurie siekia bei nori kurti patvaresnius santykius kolektyve, būti labiau motyvuotais ir motyvuoti kitus. Greta mokymų įmonėms vedu ir koučingo sesijas, siekiantiems pokyčių darbinėje ir asmeninėje veiklose.“ – tvirtino moteris.

„Esu svajotoja“, – teigia Kristina. – Aš labai tikiu, kad galime turėti visko, ko tik norime, tik tam reikia įdėti pastangų, įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių. Kai viską darai su meile, tai iš gyvenimo gauni labai daug.“

Atsakomybės prisiėmimas viską apvertė aukštyn kojom

„Kadangi iš viso 14 metų dirbau samdomą darbą, kur kaip žinia tikslai ir užduotys yra aiškios, darbo laikas aiškus, tad pradėjus pokyčius man iššūkiu tapo laikytis disciplinos ir planuotis savo laiką“, – šypteli pašnekovė.

Dažnas dėl savo bėdų ir nelaimių linkęs kaltinti kitus, nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, valdžią, tėvus, viršininkus. „Aš ne išimtis“, – teigia pašnekovė. – „Ilgą laiką dėl man nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, ar situacijų, kaltinau kitus. Jeigu kas nepavykdavo, tai rasdavau ką apkaltinti. Viskas apsivertė aukštyn kojom, tada kai suvokiau, kad turiu prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, už savo mintis, elgesį, o už nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes jausti dėkingumą, nes tos situacijos moko. Kai tas suvokimas atėjo, pamažu pradėjau pastebėti, kad keičiasi mane supanti aplinka, į savo gyvenimą „prisikviečiau“ tuos dalykus, kurių iš tiesų noriu. Galiu drąsiai sakyti, kad žengdama naujuoju keliu ir nutarusi visą atsakomybę už savo gyvenimą prisiimti sau laimiu kur kas daugiau nei anksčiau.“

Viskas priklauso nuo nusiteikimo

Paprašyta pasidalinti trimis jai svarbiausiais dalykais Kristina išskyrė ramybę, meilę ir gerus santykius. „Visų svarbiausia man – vidinė ramybė. Būdama ramioje būsenoje priimu geriausius sprendimus, nesiblaškau, nes tuomet aiškiai žinau ko noriu, džiaugiuosi kasdieniais dalykais. Tikiu, kad ramybė yra užkrečiama, kai esame ramūs, tai ir visi, su kuriais bendraujame, ar tai būtų artimiausi šeimos nariai, ar klientai taip pat tai pajunta ir perima“, – šypsodamasi pasakoja pašnekovė. „Nuolat siekiu išlaikyti balansą tarp to, ką privalau padaryti (įvairių atsakomybių, pareigų) ir savo vertybių. Pastebėjau, kad būdama darnoje su savimi, esu kur kas laimingesnė, susikoncentravusi į tai, ko iš tiesų noriu. Tai vadinu meile sau bei gyvenimui. Išlaikant nuoširdų ryšį su savo vidiniu balsu, darant tai, kas iš tiesų teikia pasitenkinimą, keičiasi ir santykiai su artimais žmonėmis. Visi mes esame savo gyvenimo kūrėjai, tad turėtume prisiimti atsakomybę už tai“, – dalinosi mintimis pašnekovė. 

O kai nebėra jėgų ir norisi viską mesti Kristina stabteli, pasidaro arbatos puodelį, ima į rankas dienoraštį ir rašo, arba išeina pasivaikščioti po mišką. Didelę gyvenimo dalį gyvenusi kaime, vienkiemyje, apsupta gamtos, miško, kur daugybė erdvės, moteris labai mėgsta leisti laiką gamtoje. „Visa tai man padeda nurimti, išgirsti ir turiningai praleisti laiką su savimi“, – teigia moteris. Labai padeda ir pašnekesiai su vyru prie vyno taurės. 

Paklausus, ko norėtų palinkėti mūsų skaitytojoms Kristina Čelkė pasidalino savo mintimis:

„Įsiklausykite į savo vidinį balsą, juo sekite. Stebėkite aplinką, žmones, kurie supa, nes jie yra geriausi mūsų mokytojai ir žinoma, kalbėkitės. Dažniausiai net nežinome, kad šalia esantis žmogus gali mums padėti pokyčius įgyvendinti. Kuo toliau, tuo vis labiau įsitikinu, kad kai atsiranda troškimas, Visata, Kūrėjas, Gyvenimas (kaip bepavadinsi) sudėlioja viską taip, kaip reikia, tik reikia išlaukti ir tikėti. Linkiu būti drąsioms, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, mintis. Tapti kūrėjomis. Kai sieki tai, ko nori, kelias link siekiamybės tampa įdomus ir prasmingas, ypatingai jei greta dar yra geras koučingo specialistas.“