Papasakokite trumpai apie save.

Esu Jomantė Šležaitė, beveik 29 metų laisvai samdoma operos dainininkė, svajotoja, kartais rašytoja ir maisto mylėtoja.

Kuo užsiimate gyvenime?

Dainuoju ir daug keliauju.Jomante slezaite 2

Kokie trys dalykai jums svarbiausi?

Šeima. Laisvė. Kūryba

Kas yra jūsų „IŠDRĮSAU PRADĖTI“?

Tikriausiai, kiekviena nauja diena yra drąsa pradėti. Drąsa pradėti dieną, kurią nugyvensi taip pat arba visiškai kitaip, negu vakar. Juk gyvenimas toks netikėtas... Bet didžiausia drąsa laikau pradžią kelio į savęs atradimą. Keista, kad vyrai arba nesusiklostę santykiai inspiruoja moteris atrasti save. Kodėl būtinai turim pavirsti pelenais, kad vėliau vėl galėtume pakilti?
Prieš trejus metus išsiskyriau su savo draugu, į kurį dėjau daug vilčių ir svajojau apie bendrą ateitį, Draugystės pradžia buvo nuostabi ir graži. Galiu pasakyti, jog per trejus metus mes nesipykdavom, tačiau jo interesas į mane ilgainiui pradėjo blėsti. Pajutau, jog esu "patogi" moteris, kuri kuria namų jaukumą, rūpinasi ir visada yra šalia. Tuomet, pabaigusi muzikos akademiją, prasidėjo mano kelionės, kontraktai, pažintys. Moteris dingo ir jos šalia nebeliko... Vietoj to, jog stengtųsi, jis visiškai nuleido rankas ir užsidarė. Galiausiai, po vienos iš kelionių radau tuščius namus. Žinoma, negalima kaltinti tik vieną pusę, juk poroje yra du žmonės, bet nesileidžiant į smulkmenas, mano svajonė -sudužo. Kai jis atidavė namų raktus, kaukiau kaip vilkas, nes nebegalėjau verkti. Jaučiausi, kad viskas aplinkui sugriuvo, kad nebemoku gyventi, nežinau kas bus rytoj. Tačiau esu tas žmogus, kuris pradeda ieškoti išeities, galbūt dėl meilės sau... Pirmas žingsnis buvo išsikelti į kitą būstą. Tai labai padėjo, nes kiekviena detalė namuose priminė JĮ, tada pradėjau klausti savęs, kodėl taip blogai jaučiuosi, pradėjau ieškoti pokalbio su savim. Tai yra baisi kelionė, nes randi daug ydų, daug savo pačios šiukšlių, kurios sunkina kelią pirmyn. Sunkiausias dalykas buvo išmokti gyventi vienai. Vienai su savo mintimis, galiausiai buityje. Be pagalbos tikrai nebūčiau sustiprėjusi. Ypatingai padėjo "sąmoningo kvėpavimo" kursai, kur ir verkiau, ir juokiausi, ir pagaliau atsistojau veidas į veidą su savim. Dabar, kai JIS vėl grįžo į mano gyvenimą, nebeturiu baimės būti viena, nebebijau iškreikšti savo jausmų ir žinau, jog galiu būti viena. Būti viena, bet viduje nešioti harmoniją ir ramybę.

Kas paskatino išdrįsti?

Gailestis sau, blaivaus proto ieškojimas, noras atrasti vidinę pusiausvyrą. Antraip neįmanoma gyventi ir priimti tinkamus sprendimus. Jomante slezaite 3

Kaip dabar jaučiatės dėl to, kad išdrįsote?

Išsilaisvinusi, stipresnė, suprantanti, jog kiekvienoje tamsoje yra šviesa.

Ar pavyko išdrįsti iš pirmo karto? Papasakokite plačiau

Pavyko, nes tereikia žengti pirmąjį žingsį, bet kartu reikia susitaikyti, kad žingsniuoti teks ilgai ir ne visada lengvai.

Didžiausia nesėkmė, iš kurios pavyko pasimokyti

Visos nesėkmės yra sėkmės, dėl to neturiu nesėkmių. Juk viskas priklauso nuo požiūrio.

Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėjusi pokyčius?

Savęs kaltinimo. Maniau, jog esu kalta dėl visko, kas vyko ir vyksta.

Jomante slezaiteKą darote, kai nebeturite jėgų ir norisi viską mesti ir grįžti į "ten" (laiką prieš pokyčius)?

Tvirtai atsakau, kad tokio noro nėra. Juk gera džiaugtis pokyčiais, o praeitis skirta tik tam, kad suprasti kas esi, iš kur atėjai ir į ką nori eiti.

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojoms, kurios nesiryžta pokyčiams?

Kiekvienai linkiu atrasti dialogą ir komfortą su savimi. Mylėkit save, tuomet ateis meilė artimui ir gyvenimui.

 

 

 

 

 

meetup vertikalus 2