Parengė: Karolina Snieškaitė

autr. adelaine photographyNuotr. Adelaine photographyEvelina Dumašienė ilgą laiką savo gyvenime kovojo su perdėto perfekcionizmo siekiu, skubėjimu, gyvenimu ateitimi ir planais. Šiandien moteris teigia jaučianti ramybę dabartyje. Mama, koučingo specialistė (ICF), pokyčių vykdančioji trenerė bei įmonės „Kitokia mintis“, skatinančios sveikos gyvensenos ir tvaraus vartojimo idėjas Lietuvoje, įkūrėja sutiko pasidalinti mintimis apie lūžio tašką, atvedusį ją prie laimingo ir pilnavertiško gyvenimo.

Įkvėpė žavesys žmogaus esybe

Pasakodama apie vieną pagrindinių savo veiklų – koučingą, moteris teigia, kad susidomėjimą šia sritimi įkvėpė žavėjimasis žmonėmis. „Gyvenime man svarbūs dalykai – žmogus, santykiai, gamta. Aš tikiu, kad kiekvienas žmogus yra daugiau, negu šiandien mano esąs. Tereikia trupučio palaikymo, įgalinimo, mąstymo stimuliavimo ir kryptingų iššūkių ilgalaikiams pokyčiams įgyvendinti.“ Bendraujant su įvairių tautybių žmonėmis, pašnekovė pastebėjo, kad nepriklausomai nuo to, kas esi ar kur gyveni, visų mūsų galutinis siekis – gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą. Evelinos teigimu, tam padeda koučingas, kuris yra laikomas laimingo gyvenimo filosofija bei tikėjimas holistiniu (iš graikų kalbos žodžio holos, reiškiančio visas, pilnas) požiūriu, pagal kurį į žmogų ir jo gyvenimą žiūrima kaip į nedalomą visumą: „Kiekviena gyvenimo sritis daro įtaką viena kitai: šeima, darbas, aplinka, sveikata, santykiai...“

Gyvenkime dabartimi

„Mes visada skubam. Gyvenam ateitimi. Ir taip retai – dabartimi. Išėjau iš darbo tam, kad sustočiau“, – šypteli pašnekovė. Moteris teigia supratusi, kad dabar – laikas sustoti ir apmąstyti, ar einama teisingu, mylimu keliu. Pasak Evelinos, iki pokyčio kitų akimis ji gyveno tobulai ir atitiko visuomenėje nustatytus lūkesčius – buvo energinga, siekianti tikslų, puiki tarptautinės kompanijos finansų skyriaus darbuotoja, žmona bei mama. Tačiau savo viduje moteris susidūrė su egzistenciniu trapumu: „Lėkimas, ateities gaudymas ir tobulumo siekis mane užsuko pavojinguose nesibaigiančio perfekcionizmo siekimo spąstuose.“ Pašnekovė pasakojo, kad pokyčiams pastūmėjo atsakymų į sau keliamus klausimus ieškojimas: „Kažkuriame etape pabėgau nuo savęs. Ėmiau kelti sau klausimus: Kodėl esu? Kur taip skubu? Kodėl niekur nespėju? Ką aš sukuriu? Ko noriu? Kaip noriu? Visų atsakymų nežinojau. Bet bėgti nuo jų nebemačiau prasmės. Uždariau vienas duris tam, kad atsivertų naujos.“iš asmeninio archyvoNuotr. asmeninio archyvo

Tobulumas - fikcija

„Mano IŠDRĮSK PRADĖTI – tai išdrįsti būti savimi“, – teigia Evelina. Dažnai pokyčiai nėra malonūs, todėl reikėjo išmokti išeiti iš komforto zonos, priimti gyvenimo iššūkius ir paversti juos sėkmėmis. Moteris įvardija, kad vienas drąsiausių žingsnių buvo išėjimas iš darbo ir nusistovėjusio gyvenimo ritmo. „Didysis iššūkis  – išmokti gyventi be žinojimo, kai atsikeli ir žinai, kur ir kodėl eini. Žinai ką veiksi, kiek darysi. Jeigu nežinai, tau primena. Dirbti kitam – tikra komforto zona“, – šypsosi moteris ir priduria, kad dirbant sau sunkiausia yra pasitelkti visus savo gebėjimus tam, kad sustyguotum savo dieną įsitraukiant į įvairias veiklas ir priimant skirtingus sprendimus.

„Manau, kad man reikėjo išmokti save pamesti, kad vėl atrasti. Keliavau savęs pažinimo keliu, kuris buvo pilnas kliūčių. Kartais ėjau, kai reikėjo sustoti ir kartais stovėjau, kai reikėjo eiti. Bet be šios patirties šiandien nebūčiau ten, kur dabar esu“, – dalijasi prisiminimais pašnekovė. Nepaisant to, kad einant pokyčių keliu sutiko daug kritikų ir skeptikų, teigusių, kad aplinkai draugiškoms idėjoms Lietuvoje – ne vieta,  moteris visada jautė stiprų vyro palaikymą ir tikėjo savo idėja, kuri virto sėkmingu verslu.

Evelina šiandien džiaugiasi, kad išdrįso nusimesti antpečius ir gyventi be jų. „Šiandien esu rami. Pagaliau nesiekiu 100 % tobulumo. Tiesiog nebetikiu jo egzistavimu ir nauda mūsų gyvenime“, – šypsosi moteris. 

Viskas – mūsų rankose

Evelina teigia tikinti, kad pokyčiui svarbiausia mūsų pačių noras ir nusiteikimas: „Kai žmogus yra pasiruošęs pokyčiui, jis pasikeis ir jokie aplinkiniai veiksniai ar patiriami sunkumai jo nesustabdys. Lygiai taip pat, jei žmogus nenori pokyčio – niekas jo neprivers.“ Pokyčiams pradėti svarbus nuoširdus pokalbis su savimi, situacijos išsigryninimas, emocinis įgalinimas, veiklos kryptis, veiksmų planas bei asmeninis įsipareigojimas sau pačiam. „Sunkiausias ir svarbiausias yra pirmas žingsnis – priimti sprendimą ir nuo kalbėjimo pereiti prie veiksmo. Tačiau, įveikus pirmąjį sunkumą apima pasitikėjimo jausmas bei suvokimas, kad mano klaidos yra mano pamokos, o mano sunkumai – mano stiprybės“, – patirtimi dalijasi Evelina. Moters manymu, svarbu išmokti kiekvienoje nesėkmėje įžvelgti gražius dalykus bei suprasti likimo siunčiamas pamokas. „Visi sunkumai augina mus kaip asmenybes. Jei dabar sunku, bus lengviau ateityje, nes atsigręžus atgal visi praeities iššūkiai tėra įgautos naujos stiprybės.“

aut. fotopastelėNuotr. FotopastelėDrąsa būti laimingu

Paklausta, ko palinkėtų mūsų skaitytojoms, kurie dar nesiryžta pokyčiams, moteris šypteldama taria: „Jeigu galvoji, kad gimei be sparnų – tai bent netrukdyk jiems augti“. Pašnekovė pabrėžia, kad siekiant pokyčių kelrodžiu ji visada laikė savo asmenines vertybes. „Aiškiai jas įvardijusi ir jų nebeignoruodama, šiandien mėgaujuosi stebėdama, kaip gražiai kiekvienas tolesnis gyvenimo posūkis ir kiekvienas naujas IŠDRĮSK dėliojasi vientisa vertybine vaga. Tai sukuria vidinį pasitikėjimą ir stabilumą.“ Taip pat, Evelina sutiko pasidalinti įkvėpiančiomis savo kūrybos eilėmis:  

„BŪTI LAIMINGU REIKIA TURĖTI DRĄSOS.

Drąsos pradėti.

Ir laiku sustoti.

Klausyti ir išgirsti tikslą.

Tyliai juoktis.

Garsiai verkti.

Juk drąsa yra suklysti.

BŪTI LAIMINGU REIKIA TURĖTI DRĄSOS.

Drąsos pamilti.

Ir vėliau ilgai mylėti.

Ją ir Jį.

Ir visą Pasaulį.

Nes reikia išmokti priimti.

BŪTI LAIMINGU REIKIA TURĖTI DRĄSOS.

Drąsos atleisti.

Drąsos neteisti.

Ir begaliniai šiandien džiaugtis.

Kiek turi.

Ir kas esi.

Svarbiausia.

Kol gali išjausti.