Papasakokite trumpai apie save
Egle Bagdzevice 1Esu Eglė. Gyvenime stengiuosi pirmiausia būti sąžininga sau ir atviromis mintimis aplinkai. Sąžiningumas ir atvirumas kuria aplinką, kurioje norisi būti ir veiklas, kurias norisi daryti.

Kuo užsiimate gyvenime?
Pirmiausia esu mama. Auginu du mažus vaikus (1 ir 4 metų). Esu žmona ir stengiuosi šeimos laiką praleisti kuo kokybiškiau, įdomiau. Neretai žmonos ir mamos vaidmuo persipina su verslais ir įgauna dar kitokį pavidalą. Su partneriais kuriame "Downtown Forest Hostel and Camping" - svečių namus, lauko terasą, kempingą ir socialinę susibūrimo vietą vilniečiams. Tai lyg antri mano namai, antra mano šeima, kuri yra neatsiejama gyvenimo dalis. Prieš metus pradėjome vystyti atvykstamojo turizmo agentūrą. Tai pilna iššūkių veikla, tačiau kiekvienas pasiekimas džiugina ir augina laipteliu aukščiau. Stengiuosi, kad visos veiklos augintų netik mane kaip žmogų, bet ir tuos, kurie įsitraukia į veiklą. Esu įsitikinusi, kad būtent komandos augimas yra dalis tiek verslo, tiek šeimos sėkmės.

Kokie trys dalykai jums svarbiausi?
Pirmiausia - drąsa. Tai apima ne tik nugalėjimą savęs pirmą kartą stovint ant slidžių, bet ir drąsą priimti sprendimus, nebijoti suklysti. Su drąsos menu susipažinau iš savo vyro ir vis dar pati to mokausi.

Antra - kūryba. Bet kokia jos forma, ar tai būtų stebėtojo, ar kūrėjo pusėje, tačiau tai yra kas mus išlaisvina ir "atnaujina".

Trečia - vidinių dogmų sugriovimas. Nesvarbu, ar tai būtų vaikų auginimas, kelionės, atrodymas, ar seksualinė pakraipa. Visos tos vidinės nuostatos yra tiek visuomenės, tiek asmeninio progreso stabdis.

Kas yra jūsų „IŠDRĮSAU PRADĖTI“?
Prieš 7 metus su vyru išdrįsome mesti karjeras, gerus darbus, namus ir visus kitus kilnojamus daiktus ir išvažiuoti keliauti ilgiau nei metams į Pietų Ameriką. Tuo metu, tokios ilgos karjeros pertraukos dar nebuvo įprasta. Pamenu, kad ne tik tėvai, bet ir draugai kraipė galvas, mokė, kad Pietų Amerikoje mus pagrobs, visko bus, kad gal geriau nevažiuokime. Manau su tuo susiduria daugelis žmonių, pradedančių elgtis nestandartiškai. Tai buvo geriausias mano gyvenimo sprendimas.

Egle Bagdzevice 3

Tiesa, po metų grįžome į tuos pačius darbus, tik aukštesnes pareigas. Ir sekėsi darbuose labai gerai. Darbas teikė džiaugsmą (ir atėmė labai daug emocijų). Pareigos aukštos ir perspektyvos labai šviesios. Atrodo, geriau negalima tikėtis. Bet "užklasinė" veikla teikė dar daugiau džiaugsmo, taigi po ilgų svarstymų atėjo dar vienas pabaigos - pradžios etapas. Išėjus iš darbo, per 4 metus įvyko daug gražių dalykų: svečių namai Nidoje, baras Vilniuje, svečių namai Vilniuje, atvykstamojo turizmo agentūra ir daugybė kitų mažų projektų ir idėjų, kurių dalis dar neįgyvendinta, bet jau laukia savo laiko. O svarbiausia, kad susibūrė puiki komanda žmonių, kuriuos jungia tokie patys tikslai tiek verslui, tiek asmeniniam gyvenimui.

Kas paskatino išdrįsti?
Kelionei paskatino noras sugriauti savo vidinius įsitikinimus. Pradėjus gyventi su vyru, įsigijus pirmą nuosavą būstą, viskas atrodo per daug gerai ir per daug teisingai. Abu nenorėjome šabloninio paskola - nuoma - vaikai - darbai gyvenimo, tai sprendimas buvo aiškus. Reikia kažką daryti taip, kaip norime.

Mesti karjerą paskatino daugelis sudėtinių dalykų. Už požiūrį į verslumą, verslo logiką ir aibę kitų dalykų esu be galo dėkinga savo buvusiam vadovui, tačiau darbe trūko komandiškumo, bendro tikslo, idėjos. Tai paskatino įrodyti sau ir sukurti tokią aplinką kitiems, kurios pačiai trūko.

Pamenu, kad atėjus į įmonę buvo darbuotojų, kurie vis svarstė netrukus mesti darbą. Man išeinant po 8 metų palikau tuos žmones vis dar svarstančius mesti, arba jau susitaikiusius su situacija. Man dėl to labai liūdna. Aš niekada nenoriu būti vienu iš tų žmonių.

Kaip dabar jaučiatės dėl to, kad išdrįsote?
Jaučiuosi, kad mintyse lengva ir ramu! Jaučiuosi, kad esu sąžininga sau. Nors ir pasigendu kai ko iš buvusių etapų, tačiau niekada nesigailėjau padarytų sprendimų.

Ar pavyko išdrįsti iš pirmo karto? 
Ne. Susikurta aplinka nebuvo mirtinai bloga, kad priverstinai reiktų ją keisti. Reikėjo rasti savyje jėgų, dėlioti pliusus ir minusus, kad pasirinkti vieną iš sprendimų.

Didžiausia nesėkmė, iš kurios pavyko pasimokyti.
Egle Bagdzevice 2Prisiimti per daug veiklos vienu metu. Kai vienu metu buvau partnerė keturiuose versluose, laukiausi antrojo vaiko ir supratau, kad net likę dviese su vyru visad kalbame apie darbą, stresą, kitos dienos reikalus. Reikėjo laiko ir vis dar reikia valios mokėti prisiimti tiek darbų ir atsakomybės, kiek gali padaryti.

Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėjusi pokyčius?
Karjeros keitimas yra iššūkis pats savaime, nes atsisakai to kelio, kuriuo tikslingai ėjai. Buvo visko - baimės ar pasiseks, ar būsi įdomus ir svarbus kitur, kaip jausiesi su savo sprendimu po 3 metų.

Ką darote, kai nebeturite jėgų ir norisi viską mesti ir grįžti į "ten" (laiką prieš pokyčius)?
Susidėlioju pliusus ir minusus ir viskas paaiškėja.

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojoms, kurios nesiryžta pokyčiams?

Keliaujant sutikome aibę išdrįsusių pradėti žmonių. Jų istorijos mane įkvėpė ir paskatino pamatyti, koks trapus, koks paprastas yra gyvenimas. Savo aplinką žmogus susikuria pats kaip nori. Bet svarbiausia, kad vieną kartą kažką pasiekus, tai niekur nebedings. Pokyčiai tai progresas. Todėl linkiu būti sąžiningoms savo vidiniam jausmui, susidėlioti pliusus ir minusus ir tiesiog pradėti.

 

 

 

 

meetup vertikalus 2