Parengė: Ieva Salatkaitė

asta petrusieneAsta Petrušienė – viena iš blog‘o „Feed My Sister“ bendraįkūrėjų bei knygos „Natūraliai Saldu“ bendraautorių. Meilė maistui ją bei seserį Rūtą lydi jau ilgą laiką, tačiau pradėti su tuo susijusią veiklą joms prireikė ne tik laiko, bet ir drąsos. Asta sako, kad didžiausias ir svarbiausias žingsnis buvo tiesiog išdrįsti pradėti, o skaitytojų įvertinimai bei veiklos rezultatai motyvuoja ir ateities planams.

Kuo užsiimate gyvenime?

Su vyru Aivaru auginame du nuostabius vaikus, darbo dienomis dirbu marketingo srityje, o laisvalaikį skiriu maistui – kartu su seserimi Rūta kuriame „Feed My Sister“ blog‘ą ir šią vasarą išleidome savo pirmąją, desertams dedikuotą knygą „Natūraliai Saldu“. Kad ir kiek veiklos turėčiau, gyvenime visuomet ieškau balanso – mėgstu tempą, iššūkius, tačiau visuomet randu laiko ir atsipalaidavimui, poilsiui.

Kas yra jūsų „IŠDRĮSAU PRADĖTI“?

Ilgametį hobį paversti pagrindine savo veikla – sukurti „Feed My Sister“ blog‘ą bei parašyti knygą. Man bei Rūtai maistas, eksperimentai virtuvėje jau labai daug metų yra gyvenimo būdas ir mes nuolat pasikalbėdavome, kad reikia imtis kažko, kas būtų su tuo susiję. Viskas prasidėjo prieš du metus –  aš buvau ilgose atostogose ir auginau sūnų Vasarį, o Rūta su vyru keliavo po Aziją kai susirašinėdamos mes tiesiog nusprendėme, kad gana laukti, metas imtis veiksmų. Ilgai diskutavome, ar verta pradėti nuo blog‘o, nes juos šiandien rašo daugelis šios srities atstovų ir sugalvoti kažką kitką (kas reikalautų ganėtinai mažai laiko ir finansų) ganėtinai sudėtinga, bet galiausiai ėmėmės būtent jo. Per du mėnesius mes sugalvojome pavadinimą, sukūrėme logotipą, parengėme pradinį turinį ir 2016 metų gruodžio 19 dieną startavome. 

Kas paskatino išdrįsti? Ar pavyko iš pirmo karto? 

Aš manau, kad viskam yra savas laikas, net ir išdrįsti. Mus paskatino didelis noras daryti tai, kas teikia malonumą, ir džiaugiuosi, kad įgyvendinti savo planus mums pavyko iš pirmo karto. Sunkiausia buvo sugalvoti nuo ko pradėti ir priimti tą sprendimą, o kai jau nusprendėme – daug dirbome, mokėmės, klydome, tačiau visuomet darėme taip, kaip jaučiame ir geriausiai kaip galime. 

feed my sister3Kokia didžiausia nesėkmė, iš kurios pavyko pasimokyti?

Praėjusių metų vasaros pabaigoje susitarus su leidykla ir pradėjus rašyti savo pirmąją knygą turėjome per tam tikrą laiką sukurti daug desertų receptų. Kilo nemažai klausimų bei abejonių ar mums tikrai pavyks, kadangi jau kūrybos procese teko susidurti su gausybe nesėkmių, kai, pavyzdžiui, vieną po kito bandant pagaminti tris skirtingus desertus nei vienas jų nepavyksta. Tačiau kartą būtent tokioje situacijoje sukūrus nuostabų kremą, kurio, ko gero, niekada nebūčiau tiesiog sugalvojusi, ėmiau pastebėti tendenciją, kad dažniausiai nesėkmes galiausiai keičia netikėta sėkmė. Kūrybos procese man svarbiausia gera vidinė būsena – kai nesklandumus pradėjau vertinti kaip reikalingą patirtį, pradėjau jų nebebijoti ir dėl jų nebesijaudinti, viskas tapo daug lengviau ir paprasčiau.

Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėjusi pokyčius?

Aš esu dviejų mažų vaikų mama, dirbu samdomą darbą ir noriu vystyti savo mylimą veiklą, todėl pagrindinis mane lydintis klausimas – kaip viską suspėti? Tai padaryti man padeda laiko planavimas ir taisyklė, kad jeigu galiu kažką padaryti dabar – darau. O jeigu nespėju – keliuosi anksčiau arba dirbu vakare, kai kiti miega.

Ką darote, kai nebeturite jėgų ir norisi viską mesti?

Su šiuo jausmu susidurti neteko. Prieš atiduodamos knygą į spaustuvę mes labai daug kartų skaitėme savo tekstus ir atlikome daug korekcijų. Užmigdydavau vaikus, šiek tiek pamiegodavau ir vienuoliktą valandą vakaro, pažadinta vyro, vėl sėsdavau ir skaitydavau. Trūkdavo jėgų, būdavau pikta, tačiau keldavausi ir dirbdavau, nes žinojau, kad Rūta, gyvenanti užsienyje, daro tą patį. Prireikdavo vos 20-30 minučių, kad įsitraukčiau į procesą ir padaryčiau tai, ką reikėdavo. Net tada nebuvo nei vienos minties, kad šią veiklą reikėtų mesti – tai mūsų kelias ir kad ir koks jis būtų, mes norime juo eiti. Kad ir kaip sunku būtų, dabar mus jau motyvuoja ir rezultatai, kurie tikrai džiugina. 

Papasakokite apie save. Kada patikėjote savimi ir įgijote drąsos?

Kai man buvo 7 metai, su mylima močiute Birute Kėdainiuose ėjome į garažą, tačiau ji niekaip negalėjo atrakinti jo durų, kadangi tai įprastai darydavo senelis. Ilgą laiką stoviniavome, močiutė vis bandė ir aš paprašiau leisti pamėginti man. Aš įsirėmiau į duris, jas intuityviai stumtelėjau ir atrakinau! Tada džiaugiausi tuo tarsi stebuklu, tačiau dabar tai vertinu kaip patyrimą, įžiebusį man sveiką tikėjimą savo jėgomis darant tai, kas kartais atrodo neįmanoma. 

Kita istorija nutiko kai man buvo 27 metai, buvau pradedančioji marketingo vadovė „Ragutyje“. Vyko trijų įmonių mokymai apie pokyčius organizacijose, organizacinę kultūrą, skirtingus asmenybių tipus, dalyvavo akcininkai ir pagrindiniai įmonių vadovai, kurių tarpe aš buvau jauniausia ir turinti mažiausiai patirties. Ėmėme žaisti žaidimą, kurio metu buvo išdalinti lapeliai – trys išsitraukusieji x pažymėtus lapelius turėjo vaidinti dalyvaujančius darbo pokalbyje, o išsitraukęs boso lapelį sėdo į vidurį ir pravedė tris darbo pokalbius. Savo nuostabai, bosu burtų keliu buvau išrinkta aš. Tąkart, prieš atlikdama užduotį pagalvojau – yra didžiulė tikimybė, kad apsikvailinsiu, tačiau galiu tiesiog pamėginti padaryti tai, ką šiuo metu galiu geriausiai. Todėl susikaupiau, nusiraminau ir gerai atlikau užduotį. Praėjus kuriam laikui šią situaciją vertinu kaip vieną iš asmeninių lūžio momentų, padėjusių suprasti, kad kartais daug svarbiau yra imti ir daryti, negu žinoti kaip daryti. 

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojoms, kurios nesiryžta pokyčiams?

Rasti asmenį būdą augti pokyčių link ir tiesiog išdrįsti pradėti. 

***

Asta taip pat sutiko pasidalinti savo mėgstamo deserto receptu iš savo knygos „Natūraliai saldu“: „Tai yra mūsų tinklaraščio visų laikų skaitomiausias receptas – kokosiniai batonėliai su jūros druska ir šokolado glajumi. Greita, natūralu ir tereikia dviejų šaukštų medaus. Tikimės, kad ir jūs pamėgsite šiuos natūralius „Bounty“ batonėlius,“ – sako Asta Petrušienė.

feed my sister bountyRECEPTAS. „Bounty“ batonėliai

12 BATONĖLIŲ

Batonėliams

170 g kokosų drožlių (15 šaukštų su kaupu) 

50 g nerafinuoto kokosų aliejaus (6 šaukštai išlydyto kokosų aliejaus)

2 šaukštų skysto medaus

Glajui

200 g juodojo šokolado (ne mažiau kaip 70 %)

Žiupsnelio jūros druskos 

Gaminimas

1. Išlydome kokosų aliejų ir į jį sudedame kokosų drožles ir medų.

2. Išmaišome ir gautą masę dedame į metalinę 13 × 13 cm formą be dugno, pastatytą ant nedidelės skardos ar kito lygaus paviršiaus, tolygiai paskirstome, paspaudžiame ir dedame į šaldymo kamerą mažiausiai valandai.

3. Virš garų vonelės išlydome juodąjį šokoladą. Ištraukiame formą iš šaldymo kameros, peiliu prie sienelės apipjauname sustingusią masę ir išimame iš formos. Supjaustome į pailgas juostas, jas perpjauname per pusę. Dirbame greitai, nes šokoladu batonėlius geriausia padengti vos ištrauktus iš kameros. Paruoštus batonėlius apvoliojame šokolade ir dedame ant iš anksto paruošto kepimo popieriaus. Jeigu aplink pribėga daug šokolado, batonėliui šiek tiek apstingus, atsargiai perkeliame jį ant švaraus kepimo popieriaus. Pabarstome jūros druska. Laikome šaldytuve. Rekomenduojame suvartoti per 4 dienas.

Skanaus!