julijaNuotr. asmeninio archyvoKiek save pamenu, visad buvau labai kūrybinga. Dar vaikystėje piešdavau ar siūdavau lėlėms drabužėlius, nes man jų trūkdavo. Su draugės pagalba išmokau nerti, mama ar močiutė išmokė megzti. Buvau susidomėjusi papuošalų kūrimu, piešiau fraktalus, mokiausi neurografikos subtilybių. Visą gyvenimą mėginau atrasti save, išmokti bendrauti (visad buvau nedrąsi ir uždara), tad skaitydavau daug knygų, vėliau pradėjau lankytis seminaruose, įvairiuose užsiėmimuose. Kadangi turiu daug pomėgių buvo sunku apsispręsti kuria kryptimi pasukti, tad kadangi neblogai sekėsi matematika pirmąja profesija tapo ekonomika (marketingas), deja, baigusi KTU nusprendžiau sukti kūrybiškumo kryptimi ir savarankiškai baigusi paruošiamuosius piešimo kursus įstojau ir baigiau Kostiumo dizainą. Kadangi pasitikėjimo savimi man visą gyvenimo trūko, dizainere taip ir netapau. Vėliau dar išbandžiusi kelis darbus, nusprendžiau apjungti šias dvi sritis taip tapau technologe. Ryte vis nepamiršdama savo pomėgio siūti. Tačiau manau, kad ir vėl atėjo metas keisti(s). Kiek save pamenu visad svajodavau apie didelę šeimą, deja, įgyvendinau tik mąžąją jos dalį, viena auginu sūnų (su tėvų pagalba). 

Kodėl nusprendei prisijungti prie IŠDRĮSK PRADĖTI konferencijos organizavimo?

Kadangi esu labai žingeidi ir vis ieškodavau naujų būdų tobulėti į mano akiratį pateko 2018 m. Kaune organizuota „Išdrįsk pradėti“. konferencija. Sudalyvavau. Taip prasidėjo mūsų pažintis ir mano pirmas žingsnis. Po konferencijos pradėjau sekti „Išdrįsk pradėti“ Facebook puslapį. 

Man visad buvo svarbu padėti, būti naudingai kitiems. Tad ieškojau būdų savanoriauti. O mano žingeidumas, naujovių išbandymas ir skelbimas Facebook'e paskatino mane prisijungti prie „Išdrįsk pradėti“ projekto ir skleisti žinią apie moteris, pagaliau išdrįsusias gyventi savo svajonių gyvenimą. 

Kas yra Tavo IŠDRĮSAU PRADĖTI? Arba - ką norėtum IŠDRĮSTI PRADĖTI?

Mažais žingsneliais aš bandau išdrįsti pradėti gyventi savo svajonių gyvenimą. O svajoju aš apie planetos išsaugojimą, mados perteklinius produktus, likusius neišparduotus rūbus perkurti, persiūti į vienetinius rūbus, aksesuarus. Neišparduoti džinsai galėtų tapti sijonu, švarkeliu, pagalvės užvalkalu, daugkartiniu maišeliu ar lovos užklotu. Marškinėlius galima dekoruoti, persiūti, panaudoti kaip rankšluosčius ar šluostę dulkėms nuvalyti. Nes kuo daugiau drabužių mes panaudosim antrą, ar net n-tąjį kartą, tuo mažiau jų nusės sąvartynuose. 

Kita sritis sukurti bendruomenę šeimoms, vienišoms mamoms, vienišiems seneliams, ar vaikams, kur vieni kitiems galėtų pagelbėti. Taip seneliai pasijustų reikalingi, vaikai turėtų saugią aplinką, o vienišos mamos rastų pagalbą. 

Visa esmė, kad aš tas dvi sritis norėčiau apjungti. Kad kurti ir siūti galėtų ir vaikai, ir senoliai, ir šeimos. Vienoj erdvėj galėtų vykti ir edukaciniai užsiėmimai. Erdvė šeimom, kad galėtų kartu leisti prasmingai laiką, ne su „mobiliakais“, būtų paskaitų erdvė, kūrybinės dirbtuvės, vaikų priežiūra (čia manau galėtų vyresnio amžiaus žmonės pagelbėt vienišoms mamoms, kol jos nueis į darbo pokalbį ar į darbą, apsipirkt ar kitais reikalais). 

Visa esmė, kad norėčiau, jog šis darbas būtų ir mano pragyvenimo šaltinis, tik dar nesugalvoju iš kur būtų galima imti lėšų algoms ir kaip viską suorganizuoti? Kur gauti patalpas, iš kur gauti rūbus perdirbimui ir viso kito. Žodžiu mano svajonė dar pradinėje stadijoje.

Norėčiau išdrįsti visa tai įgyvendinti ir tapti sūnui geru pavyzdžiu, kuriuo būtų galima sekti. Norėčiau išdrįsti sukurti šeimą ir nešti gėrį aplinkiniams ;).