Pasijuok iš savo scenos baimės

Marija Mikalauskienė apie scenos baimęTyrimai rodo, kad scenos baimę turi apie 90-92% žmonių. Taigi, scenos baimė yra visiškai normali. Su ja galime susidurti kasdien: turėdamos pasisakyti susirinkime, sveikindamos draugę su gimtadieniu, kalbėdamos savo vaikams, o kartais tenka užlipti ant scenos ir tiesiogine to žodžio prasme. Vienas būdas, kaip įveikti šią baimę – pažiūrėti į save ir situaciją su humoru.
Išsiaiškinkite tikrąją baimės priežastį. Dažniausiai po scenos baime slepiasi kai kas daugiau. Gal jus baugina grėsmė pasirodyti netobulai? Gal bijote „susimauti“, užmiršti, užsikirsti skaitant pranešimą? O gal nerimaujate, kad imsite mikčioti arba dar neužlipus ant scenos pargriūsite?
Pavyzdžiui, vienas verslininkas labiausiai bijojo stipriai suprakaituoti auditorijos akivaizdoje. Iš tiesų, daugelį mūsų streso metu išpila prakaitas, kuris taip pat yra natūrali kūno reakcija. Jei grėsmės akivaizdoje tektų greitai ir toli bėgti, prakaitavimas padėtų išlaikyti normalią kūno temperatūrą ir neperkaisti. Deja, scenoje jis neatrodo taip natūraliai kaip bėgant nuo gyvybei grėsmę keliančio žvėries.
Nors prakaitas yra viena iš normalių, natūralių, sveikų reakcijų, kai bijome suprakaituoti patenkame į uždarą ciklą: bijau scenos, scenoje bus prakaitas, dar labiau bijau scenos, bus dar daugiau prakaito… Tokiu atveju kartais (ne taip ir retai) reakcija taip sustiprėja, kad tampa visiškai nevaldoma. Pavyzdžiui, pranešėją gali išpilti toks stiprus prakaitas, kad jis bus ryškiai matomas net ir toliausiuose didžiulės auditorijos kampeliuose. O tai nėra malonu nei kalbančiam, nei klausytojams.
Būkite atviros sau. Įvardinti tikrąją scenos baimės priežastį gali būti nelengva, jei mėginsite save apgauti. Norint padėti sau reikia ne tik noro, tačiau ir drąsos pasikalbėti su savimi ir pajusti, kas iš tiesų neramina. Jei visgi įsivardinti priežasties nepavyksta, galite apie šią baimę pasikalbėti su artimu žmogumi, kuriuo tikrai pasitikite.
„Atvirkštinė psichologija“. Pasaulyje gerai žinomas psichoanalitikas, logoterapijos pradininkas ir daugelio įdomių knygų autorius Dr. Viktoras E. Franklis siūlo į situaciją pažiūrėti per juoko prizmę. Pavyzdžiui, jei bijote suprakaituoti, prieš kalbą įsivaizduokite, kaip nuo kūno, kaklo ir nosies varva upės prakaito. Hiperbolizuokite šią situaciją tiek, kad ji taptų juokinga – nerealistine, neįmanoma, fantastine. Įsivaizduokite, kaip po kojomis ant scenos formuojasi jūra vandens, kurioje žaismingai plūduriuojate, galbūt net ant nugaros, ir sakote savo kalbą. Taip jūsų baimė taps tiesiog juokinga ir su ja taps lengviau susidoroti.

Labai panašią sceną įsivaizdavo ir minėtas verslininkas. Baimė suprakaituoti beveik visiškai dingo, prakaitavimas nelyginti sumažėjo ir jis galėjo laisvai kalbėti su auditorija. Tą patį metodą galima taikyti ir tuomet, kai bijoma netinkamai ištarti žodžius, nugriūti lipant laiptais į sceną ar „susimauti“ atsakinėjant į klausimus.

Pasiryžkite eksperimentuoti ir dirbti su savimi. Įtemptų valandų plušant neprireiks – tiesiog nuoširdžiai panagrinėję raskite, kas lemia kylantį siaubą ir tuomet pasijuokite iš savo baimės, sukurdamos absurdišką scenarijų. Ir ji akimirksniu neteks galios.

Autorė: Marija Mikalauskienė, viešojo kalbėjimo ir baimės paleidimo trenerė.

marija mikalauskiene