gedos jausmasPasak psichologų, gėdos jausmas yra ir vienas iš motyvatorių pokyčiams.
Įvairios žmogaus asmenybės teorijos teigia, kad, asmenybė susiformuoja maždaug iki to laiko, kai pasiekiame viduriniosios brandos etapą (apie 26 metus). Vėliau pasiekti asmenybinių pokyčių pakankamai sudėtinga, bet tikrai įmanoma. Svarbu surasti savo motyvatorius, kurie skatintų keistis ir judėti į priekį. Tad motyvacija veikti gali slėptis įvairiausiose situacijose. Šį kartą panagrinėsime atvejus, kaip pokyčiams įtaką daro gėdos jausmas ir apžvelgsime teigiamus jo aspektus.
Paprasta gyvenimiška situacija: artėja vasara, žinote, kad greitai atsidarys maudymosi sezonas ir teks nusimesti kūną dengiančius kelis drabužių sluoksnius. Pasižiūrite į save veidrodyje ir išsigąstate: „Aš taip baisiai atrodau?! Man bus gėda kitiems pasirodyti.“ Bet kartu suprantate, jog sportas labai padėtų pagerinti jūsų fizinę būklę – esate motyvuotas pradėti sportuoti. Susiformavo motyvacija pokyčiui ir imate veikti.

Tyrimai rodo, kad didesnė tikimybė, jog būname ryžtingesni pokyčiams tada, kai jaučiame stiprius, į save nukreiptus neigiamus jausmus. Mūsų aptartos situacijos atveju – didesnė tikimybė yra ta, jog žmogus pradės sportuoti dėl noro nepatirti gėdos jausmo prieš kitus nei dėl to, kad įsivaizduoja savo gražų kūną, kuriuo galės didžiuotis. Tačiau tuo pačiu gėda, kad ir skatina pokytį – tuo pat metu mus skatina ir slėptis, atsitraukti, neigti, vengti. Sąmoningai pripažinus šį jausmą galima išvengti destruktyvių veiksmų ir paversti šį jausmą savu sąjungininku.
Tad jei norime draugauti su šiuo jausmu ir išnaudoti jį teigiamiems pokyčiams, svarbu:

  1. Leisti sau pabūti nemalonioje situacijoje ir pripažinti patiriamą gėdos jausmą.
  2. Jei papuolate į minčių spąstus: „Aš baisiai atrodau?! Aš nebebūsiu patraukli!“. Dominuojantis beviltiškumo jausmas verčia mus suktis tame pačiame uždarame
    savigraužos, kaltės ir neveiksnumo rate. Svarbu pagauti šias akimirkas ir energiją nukreipti į teigiamą veiksmą, šiuo atveju tai gali būti sportas ar malonus laisvalaikio praleidimas.
  3. Susirasti žmogų, kuriuo pasitikite – psichoterapeutą, psichologą, su kuriuo galite apie tai atvirai pasikalbėti. Nes gėda formuojasi santykyje su aplinka ir tuomet, kai ji trukdo – gydoma taip pat santykyje.
  4. Mokytis atpažinti gėdos jausmą ir nebandyti maskuoti jo kitais. Dažnai maskuojame, nes kiti jausmai, tokie kaip nerimas, baimė atrodo valdomi, o gėda – ne. Bet jei esame su savimi neatviri ar neatidūs – sunkiai priimsime mums padedančius, teisingus sprendimus.

Visi patiriame gėdą, nuo to nepabėgsime. Ji yra ir toksiška, mums kenkianti, ir padedanti. Kokią įtaką ji darys jūsų gyvenime – jūsų pasirinkimas.

Autorė: Ugnė Juodytė, psichologė.

Ugnė Juodytė psichologe

 

 

 

 

Isdrisk Web banner Moteris 250x500 1 A