Papasakokite trumpai apie save. 

Šiuo metu gyvenu Danijoje, Aarhuse. Mėgstu bei užsiimu įvairiomis sporto šakomis - wake boarding, boksu, bei slidinėjimu. 

Aukštasis išsilavinimas? Verslo Ekonomika ir Administracija su Žmogiškųjų išteklių profiliu, Aarhus Universitete. Gyvenimo moto: "Svarbiausi dalykai sėkmei pasiekti tai tikslingas laiko valdymas bei gebėjimas laimėti kovą su pasipriešinimu trukdančiu užbaigti pradėtą užduotį." Esu žmogus, kuris nemėgsta sąstingio. Todėl veikiu visko daug ir vienu metu - renginiai, vešieji kalbėjimai, straipsnių rašymas, grupių kūrimas ir dar daug visko, kas jau yra tapę mano kasdienybe. Domiuosi rinkodara, AdTech, viešuoju kalbėjimu, bei inovacija. Esu numeris 1 LinkedIn fanė. Šalis kurią norėčiau aplankyti dar kartą - Kinija. Labai mėgstu keliauti, nes tik kelionių dėka plečiasi mūsų akiratis. 

Kuo užsiimate gyvenime? 

Dirbu programinės įrangos kompanijoje - TimeXtender. Šiuo metu esu atsakinga už rinkodarą bei visokeriopą pagalbą partneriams. Pagrindinės atsakomybės? Bendrauju su įvairių regionų direktoriais, suteikiu jiems pagalbą rinkodaros srityje, kontroliuoju CRM sistemas, esu atsakinga už visus kompanijos renginius, socialinius tinklus, pranešimus spaudai, bei vaizdo seminarus. Po darbo skaitau pranešimus bei vedu seminarus. Per pastaruosius mėnesius teko pristatyti du pranešimus - apie darbo paieškas ir globalizacijos iššūkius kompanijose, bei apie LinkedIn svarbą siekiant karjeros aukštumų. Per artėjančius du mėnesius esu suplanavusi vesti LinkedIn workshopą, CRM seminarą bei kalbėti renginyje "its OK to Fail", kur turėsiu galimybę pasidalinti savo asmeniniais iššūkiais su trimis šimtais žmonių. Ir visa tai tik dėl to jog išdrįsau pradėti...jog išdrįsau žengti pirmą žingsnį. Visa kita nutiko savaime. Kiekvieną dieną skiriu dvi ar tris valandas naujienų skaitymui rinkodaros, verslo, inovacijų ar kitų industrijų srityse. 

Kokie trys dalykai jums svarbiausi? 

(Bandžiau suprasti ar tai dalykai kuomet reikia išdrįsti ar svarbiausi dalykai gyvenime? Atsakiau kokie svarbiausi gyvenime). 

Žinios. Savo vykdoma veikla įkvėpti kitus žmones. Artimieji. 

Kas yra jūsų „IŠDRĮSAU PRADĖTI“? 

Išdrįsau pradėti viešai kalbėti. Mes visi iš prigimties bijome viešojo kalbėjimo. Tie, kurie moka kalbėti viešai - irgi kažkada bijojo. Kuomet supratau, jog būti geru pranešėju gali kiekvienas, jog tam tereikia daug treniravimosi ir valios, nusprendžiau priverstinai žengti pirmą žingsnį. 'Dėl bebaimės ateities', - tuomet sau pažadėjau. 

Kas paskatino išdrįsti? 

Noras nebebijoti ir drąsiai išreikšti savo mintis stebint didžiuliai miniai žmonių, pasidalinti savo istorijomis, bei kaip jau minėjau, įkvėpti kitus savo idėjomis ir pasakojimais. Dar viena paskata buvo vidinis užsispyrimas. Užsispyrimas sugebėti kalbėti ir nebebijoti. Turėjau imtis veiksmų, nes žinojau, jog kol neįveiksiu šios kliūties, viduje vykstanti kova niekada nesibaigs. Manau, jog prieš išdrįsdami mes patys save skatiname, tai viduje esantis jausmas veikti. Žinoma, išoriniai veiksniai taipogi tampa paskatomis šioje bebaimėje kelionėje, bet kol to nejauti visa savastimi, tol pati kelionė neprasideda. 

Kaip dabar jaučiatės dėl to, kad išdrįsote? 

Nesigailiu nei vienos akimirkos kuri pastūmėjo mane link pirmų žingsnių link bebaimės ateities. Vis dėl to apima keistas jausmas, kuomet pagalvoji apie tai, jog viešasis kalbėjimas kažkada galėjo mane gąsdinti. Baimė, kuri kažkada manipuliavo manimi ir trukdė judėti į priekį staiga tapo bejėgė. Tikrai keistai jaučiuosi, bet tik tuomet kai pradedu apie tai galvoti ir lyginti su savo elgesiu prieš tris metus, kuomet ir išdrįsau pradėti. Bet kaip jau ir minėjau, esu labai laiminga, jog išdrįsau. 

Ar pavyko išdrįsti iš pirmo karto? 

Išdrįsti pavyko iš pirmo karto, bet nebuvo lengva. Jeigu dabar reiktu pažvelgti atgalios, pirmas bandymas kalbėti prieš didesnę minią žmonių nebuvo itin pasisekęs. Pamenu, kaip lūžinėjo mano balsas, smarkiai plakė širdis, bei iš baimės drebėjo rankos. Bet kuo daugiau kartų verčiau save dalyvauti įvairiuose pristatymuose, tuo greičiau supratau, jog publika nesikandžioja, o jei kas ir nepavyksta, po savaitės to niekas jau nebepamena. Kuo dariau praktikavausi, tuo mažiau manyje liko tos įsivaizduojamos baimės. 

Didžiausia nesėkmė, iš kurios pavyko pasimokyti? 

Aš tikiu, jog vis dar mokausi su kiekviena sakoma kalba. Itin didelės nesėkmės mano kelyje nepasitaikė, nes kiekviena viešoji kalba turi savų iššūkių. Didžiausia nesėkmė viešame kalbėjime yra atmintinai išmokti visą kalbą. Tikriausiai tai ir buvo mano 'didžioji nesėkmė'. Pamenu kaip teko raudonuoti iš gėdos, kuomet viename renginyje pristatinėjau garsų kompanijos direktorių ir pamiršau daugiau nei pusė viso pristatymo žodžių. Po tos dienos prisiekiau sau, jog daugiau niekada atmintinai nesimokysiu kalbų ir visuomet paliksiu vietos improvizacijai, interpretacijai. Tad tai buvo mano didžioji nesėkmė, iš kurios pavyko puikiai pasimokyti. 

Ką palinkėtumėte mūsų skaitytojoms, nesiryžtančioms pokyčių? 

Norint pokyčių, sekite šį planą: 

  1. Sugalvokite, ką norėtumėte pakeisti? Koks jūsų tikslas?
  2. Kiekvienas tikslas turi kelią. Tad sugalvokite, kokio dydžio ir kiek žingsnių reikės žengti tikslo link?
  3. Kai turite aiškų tikslą ir planą jam įgyvendinti, belieka tik VEIKTI. O turint žingsnių planą niekada nebus baugu.

To ir palinkėčiau.